2011 m. sausio 11 d., antradienis

Apie sraiges ir kitus žvėris

Pasiilgau Žalio namo Žvėryne.
Ten į mano žaliąją verandą užsukdavo pasistiprinti katinai, ežiukai, sraigės, paukščiai ir šiaip užsukdavo vyrai su lopetom bei kiti svečiai. Čia iš viso sąrašo užsuka tik "kiti svečiai" - kas mane visada labai džiugina..
Bet vis gi - va, ką reiškia neturėti verandos. Veranda - durys į gyvąją gamtą. O dabar iš gyvosios gamtos tik kaktusai ir petražolės ant palangės. Nežinau, kur gyvena senamiesčio katinai. Gal šildosi rūsy, nes kažkaip jų čia beveik nesimato. Tik praeitą naktį kieme užsidegė šviesa - išdidžiai per kiemą tipeno juodas pūkuotas katinas ir ženklino kaimynų mašinas.
Dar kartais konteineryje pasikuičia koks bomžas. O darydama virtuvėje arbatą vis matau kaimyniniame balkone tupinčią ir rūkančią keistą moterį.Tupi kaip mažas susitraukęs violetinis paukštukas su kapišonu. Taigi šalta. Ir vis tiek rūko. Kiek aš darausi arbatą - tiek ji rūko. O aš geriu daug arbatos.
Tai va ir visa mano senamiesčio gyvūnyja.
Pasiilgau savo žvėriukų.
O dar šiek tiek apie saraiges. Jų nervų sistema sudaryta iš 20 tūkstančių neuronų. Palyginimui - žmogaus smegenys - keli šimtai milijardų neuronų. (Bet tai dar ne proto rodiklis).

Sraigių ragai - visai ne akys. O nosis. Tik išversta lauk. Manoma, kad sraigės nemato, o tik skiria šviesą ir tamsą.
Gyvena sraigės mažomis grupelėmis. Naktį, kai oras atvėsta, jos keliauja ieškoti maisto. Valgo vaisius, daržoves, žoles ir, tarp kitko, kaip skaičiau - labai mėgsta alų. Šito nebandžiau, bet, kad bazilikus ypač mėgsta - pastebėjau (niekada neatleisiu!). Pietų Europoje pačios sraigės keliauja į puodą. Sraigių mėsoje yra daugiau baltymų, nei vištų kiaušiniuose.
Tai šiam kartui tiek apie sraiges.
Jei kada nors turėsiu namą - tai būtinai būtinai su veranda.