Apie pirmąją meilę

Ar atsimentate savo pirmąją meilę? Tiksliau, pirmąjį susižavėjimą. Tą vaikišką naivų idealizavimą.
Mano pirmasis susižavėjimo objektas buvo rusų imperatorius Petras I. Atsimenu, turėjau labai gražią knygą apie Rusijos istoriją su daug nuostabių paveikslėlų. Pati knyga buvo angliškai. Bet tuo metu aš vis tiek nemokėjau skaityti. Tik žiūrinėjau paveiksliukus ir be perstojo klausinėjau tėvų "kas čia?", "o kas čia?". Ir buvo ten aišku didelis skyrius apie Pertą Pirmąjį. O jis toks įspūdingas vyras buvo - kaip ne kaip vien ūgis 204 cm. Net šiais laikais nežemas būtų, o tada iš vis ohoho! Ir visas toks išpūstakis, toks visas veržlus ir energingas. Tamsiaplaukis garbanius su ūsiukais. Na ką tu - aišku, kad paverge mano vaikišką širdelę.
O dar paveiksliukai ten visokie - kaip jis mokosi laivus statyti, kaip tekina prie staklių, kaip geležį kala... Ir kaip šiandien atsimenu, klausiu tėčio: "O jei jis imperatorius, tai kodėl taip paprastai apsirengęs ir kalviu dirba?". Ir paaiškino man tėtis, kad nors Petras ir buvo imperatorius, bet labai viskuo domėjosi, žingeidus buvo. Ir viską norėjo savo rankom išmokti. Darbštus buvo be galo ir energingas. Ir staliaus amato išmoko, ir valstbę valdyt spėjo. Ir laivyną įkūrė, ir sostinę naują pastatė.... Na tokio paaiškinimo man užteko, kad įsimylėt Petrą iki ausų. Kur gi tau - toks šaunuolis...
Aišku, nutylėjo mano tėtis, kad Petras buvo žiaurus, kad jo sostinė pastatyta ant žmonių kaulų. Kad despotas buvo ir valdė negailestingai. Kad buvo alkoholikas besaikis ir linksminosi žemindamas aplinkinius. Na, bet vaikui tokių dalykų juk nesakysi.
Realaus Petro aš tikrai neįsimylėčiau. Bet tokia va mano pirmoji meilė....
Paskui dar buvo D'Artanjanas, Tomas Sojeris... Vėliau berniukai iš klasės, kurie tampė kasytes... Žodžiu, viskas kaip ir turi būti.