Kažkada rašiau apie ėdimą.
Mano nuostabūs skaitytojai aukštai įvertino šį "kaip nereikia daryti" pavyzdį, nes, deja, toks reiškinys yra globaliai paplitęs.
Kažkodėl vyriškos lyties piliečiai dažnai elgiasi labai vartotojiškai su moteriškos lyties pilietėm. O moteriškos lyties pilietės leidžia vyriškos lyties piliečiams su jomis taip elgtis. Atrodytų, situacija subalansuota ir visi turėtų būti patenkinti. Bet taip nėra.
Moteriški vientetai jaučiasi engiami, pradžioje bando kovoti, bet nuo mažens į galvą kalta taisyklė, kad moteris geriausias žmogaus draugas "mergaitės turi būti švelnios, suprantančios ir didžiausia laimė, kad vyriškis būtų patenkintas" neleidžia joms spirti vyriškam vienetui į jo genitalinį pasididžiavimą. Nes mergaitės nesispardo. Mergaitės šypsosi ir stengiasi tolerantšikai priimti partnerių skirtumus bei adaptuotis prie situacijos. Nes svarbiau už viską - išsaugoti taiką šeimoje.
O vyršikas vienetas, (bent jau toks turėtų būti pagal išorinius lytinius požymius, bet ne daugiau) pasižaidęs "koks aš visagalis ir taisykles čia diktuoju aš", sunaikinęs moters savivertę, pavertęs ją į buities rakandą praras susidomėjimą. Kaip pažaidus "pasidaryk pats". Rezultatas gavosi kreivas, ne toks, kaip ant pakuotės ir kelios detalės atliko. Bet ir taip veikia, bus gerai.
Ir atrodo moteriškutei, kad nieko savo gyvenime nebeliko. Nei draugų, nei laisvalaikio, nei savo asmeninės erdvės, savo kampelio namuose, kur galima pasislėpti, ramiai pabūti vienai, užsiimti savo reikalais.
Ir žmogus praranda savę patį. Jis daugiau nieko nebeturi viduje. Praeitą kartą palyginau su išvalgytu kiaušinio lukštu. Vienas mano pažįstamas padarė filmuką apie bedarbystę, žmones pavaizdavo kaip į gatvę išmestus prekių maišelius. Man patiko šitas palyginimas. Plastikinis maišelis kaip apvalkalas. Maišas reikalingas svetimiems poreikiams, darbams, rūpesčiams, pramogoms... O kai šitus poreikius iš jo išimi - maišelis praranda formą. Tampa permatoma plėvele. Krenta ant žemės ir jį nupučia vėjo gūsis.
Deja, kai maišelyje nieko nebėra, kai jis tuščias, nėra nieko savo, asmeninio - jis bus niekam nereikalingas. (geriausiu atveju tokius maišelius sukiša į spintelę po kriaukle, šalia šiukšlių dėžės). Ir tas vyras, kuris sistemingai ir uoliai ištuštino maišelį, išeis ieškoti naujo, blizgančio, tvirtom rankenėlėm. Ir kol kas dar pilno maišelio.
Kad vėl jį ištuštinti, vadinant tai meile.
O tai ne meilė - tai vartojimas, naikinimas, vampyrizmas - vadinkite kaip norite.
Bet žmonės ne daiktai. Jie negali būti vartojami. Aš ne agitatorius tribūnoje su garsiakalbiu, bet brangūs žmonės, nesileiskite vartojami. Saugokite save. Patys. Pačios.

.