Su balandžio 1-ąja!

Baltas dramblys

Paveikslas: Reetta Isotupa-Siltanen,

Eilėraštis: Ieva Sedova

Mano baltas dramblys

Mėgsta spalvotus saldainius

Ir vaikščioti vienas pievoje

Braidyti tarp pienių pūkų

Žiogų ir boružių

 

Jie kutena jam pilvą

Damblys laimingai primerkia akis ir įsivaizduoja

Esąs baltas debesis

Tingiai plaukiantis link horizonto

 

Romantiškos poros ir vaikai

Pažiūri į dangų ir sako

„Žiūrėk, šis debesis panašus į dramblį!”

 

Mano baltas dramblys laimingai šypsosi

Pilna burna spalvotų saldainių....

2007

Plaukiu sapne

Foto: Jill Freedman

Tiesiog man patinka drambliai.

Pirma naktis naujam bute.

Sapnavau, kad plaukioju ežere. Ant nendrės lapo tupi du laumžirgiai, beišnyrantys iš kokonų. Susiglaudę, nors dar ne visai gimę, bet jau kartu. Aš plaukioju ir stebiu juos. Išlindo iš kiautų, pasitaisė sparnus ir nuskrido. 

Aš plaukiu toliau. Pavargau, išlipu ant keistų akmenų kauburėlio-salos. Iš vandens išlipa bebrai ir baisiai  šnypšdami artinasi link manęs. Žinokit, šnypšiantys bebrai su atkištai dantim labai bauginančiai atrodo. Kad jie manęs nesudraskytų šoku atgal į vandenį. Maža ką, kas tuos bebrus žino. O ten plaukia korėjiečių šarvuotis ir šaudo į mane iš kulkosvaidžių. Kulkos tik švilpia aplink ir pliumpsi į vandenį. Nežinau, kaip tie korėjiečiai į mane nepataikė. Arba aš gerai plaukioju, arba jie prastai šaudo.

Žodžiu, vieni pavojai tame vandeny - ten bebrai, čia korėjiečiai.

Kažkaip nuplaukiau kitur ir jau nieko įdomaus nebuvo.

O mano laiptinėje ant palangės stovi 3 pelargonijos. Labai jauku.

Šeštadienio rytas

Photo: Fox Photos/Getty Images, 1927 sausis

Jaunasis lankytojas ir jo dramblys aptinka, kad Londono zoologijos sodo dramblių pastatas uždarytas žiemos atostogoms

Gyvenimas padarytas iš įvykių. Iš esmės tie įvykiai nėra nei geri nei blogi - priklauso nuo mūsų pačių vertinimo. Nuo mūsų norų, lūkesčių ir suvokimo.

Ruduo nėra nei bjaurus, nei nykus. Ruduo yra ruduo. Jis yra toks - koks turi būti.  Jis toks kiekvienais metais, jau milijonus metų. O tu, bumbantis žmogeli, čia atėjai labai trumpam. Tavęs nebebus - o ruduo ateis toks pat, o paskui ir alyvos vėlei žydės. Tie gyvūnai, kuriems nepatinka ruduo ir žiema pasielgė protingiau - vieni išskrenda į pietus, kiti įlenda į urvą ir knarkia iki pavasario. O tu, nuplikęs beždžionpalaiki, ir to nesugebi. Tik bumbėt, niurzgėt, zirzt ir kaltint visą svietą, kad komforto pagailėjo.

Visai gražus tas pilkas ruduo. Jis toks... rudeniškas! Ir toks netikėtas - po pilko ryto išsigiedrija fantastiškai saulėta diena. Ir vėl gatvės pilnos patenkintų žmonių.

Tai va - niekada nežinai, kas tavęs laukia už.... minutės, už kampo, už durų....

Manųjų katinukų kailiai jau patankėjo. Atrodo tokie apvalainesni. Gaila bus juos palikti. Paskutinės dienos žalioj trbelėj... Laukia jau kiti namučiai.

Tai va, apie įvykius. Gyvenimas tai įvykių seka. Kai esi įtrauktas į tam tikrą įvykį - nesvarbu - džiugų ar skaudų - panyri į jį visa esatim. Pergyveni, jaudinies, blaškaisi. Praeina - persuki filmą atgal. Šakės, kaip smagu buvo! Ir nesvarbu - skaudus ar džiugus - atsukus atgal viskas lygu. Koordijačių ašis į abi puses vienoda. 

Tai va, tai va. Apie ką aš čia? Kompas lūžinėja, tai per kelis kartus rašau. Nusipirkau dar 3 knygas šiandien. Kas man padės kraustytis - po to su manim nebedraugaus. Ko jau ko, o knygų man tikrai netrūksta.

Aha. Apie įvykius. Žiūrim filmą. A kas bus toliau?

Optimistas sako, kad stiklinė pusiau pilna.

Pesimistas - kad pusiau tuščia.

O realistas žino, kad jeigu jis laiku neišeis - jam teks plauti stiklinę.