Ant Mančesterio iškrito sniegas.
Koks visas 1 cm.
Žmonės meta mašinas gatvėje ir eina pėsčiomis. Vėluoja arba atšaukti traukiniai.
Ir šita šalis kažkada valdė pasaulį???
Traukiniai Anglijoj atskira istorija.
Jeigu kokioj Vokietijoj pagal traukinius galima tikrintis laikrodį, tai Anglijos traukiniai yra kaip... khm... kokį čia palyginimą suraičius... tikslūs, kaip saulės laikrodis per lietų. Va.
Ateini į traukinį, atsisėdi. Lauki. O jis nejuda. 5 minutės. Stovi. Nejuda. 10 minučių... 30 minučių... visi kiti kažkur važiuoja, o tu stovi vietoj. Tada konduktorius praeina ir visų atsiprašo, kad traukinio vairuotojas neatėjo. Kaip??? Pramiegojo, pamiršo, pagrobtas? Ir pilnas žmonių traukinys stovi ir laukia jo.
Arba dar - kiekvieną rudenį traukiniai vėluoja arba iš vis būna nuimti, nes ant bėgių nukrito medžių lapai. Ir kiekvieną rudenį tai netikėtas siurprizas ir šokas. Labai pavojingas reiškinys! Traukiniai turi važiuoti labai labai lėtai, o tai nulėks nuo bėgių! Visame likusiame pasaulyje nebūna rudens, lapų, lietaus, žiemos ir sniego.
Čia gal ne visai į temą. Bet prie to paties "kas dar šitoj šalį pzdc".
Draugė pasakojo. Dirba pas juos įmonėje keli vyrukai 25-35 metų amžiaus. Anglai. Maikes sandėly pakuoja. Reikia į dėžę sudėti 70 arba 80 maikių. Nesugeba suskaičiuoti. Visada bus arba 68 arba 71. Dirba jau virš pusės metų. Arba ateina pavėlavęs 20 minučių. Šefas sako - kodėl vėluoji? Aš nevėluoju. Kaip nevėluoji, jau 9:20. Nevėluoju. Ar atėjai per anksti? Ne. Ar atėjai laiku? Ne... Tai reiškia vėluoji! Bet juk nedaug!!!
Sako, visa ta karta tokia. Terminas yra - generation Y ar Z. Nesitikslinau. Žodžiu, generation WTF.
Ir jie ne debilai. Būna ir mediciną baigę. Tokie daktarais dirba. Tik gali rašyt su klaidom. Nemokėt skaičiuot. Išeit iš darbo vietos nepranešę. Ateit bet kada. Ir jie ne dundukai. Universitetus baigę. Nes egzus išlaikyt nėr sunku jeigu ruošies - turi klausimus, pasiruoši visus, siurprizo nebus. Išlaikei. Įstojai. Baigei. Ir jie - tokie WTF visose srityse. Ligoninėse kuriamos grupės, kurios šitus veikėjus prižiūri, kontroliuoja, kad neišeitų kada užsimanę ir pan.
Tai vat toks traukinio vairuotojas gali ateiti pusvalandį pavėlavęs į darbą - juk nedaug. O visi keleiviai laukia. Konduktorius už jį atsiprašinėja ir klauso pasipiktinimus.
Pasnigo. Ramu.
Gatvėj beveik nėra mašinų. Ryte nebuvo kamščių.
Mančesteris stovi.

Po kelionės į Londoną galiu paprastai atsakyti į mases jaudinantį klausimą - kodėl mamos maitina kūdikius viešoj vietoj ir neprisidengia??? Ekshibiciniautojos tokios.

Atsakymas - todėl, kad nėra kur, todėl, kad dviejų rankų per mažai.

Važiuojant į sostinę traukinys buvo apytuštis, ramiai pamaitinau kelias kartus. Vaikas numigo. Simpl. Nors pati kelionė ne simpl.

Apie Virgin traukinį Mančesteris - Londonas. Važiavau prieš tai keletą kartų, bet kol neturi vežimo su kūdikiu nelabai atkreipį dėmesio į tokius dalykus. Įlipam į vagoną. Važiuoju su vežimu pro duris - ir stop. Praėjimas tarp kėdžių siauras, nepravažiuosi. Vežimui vietos nėra. Tik lentynos lagaminams, į kurias suskleistas vežimas netilptų iš ilgio. O žmonės lipa. Aš pirmyn atgal, kad juos praleisti. Automatinės durys užsidarinėja. Aš kaip stumtraukis nežinau kur dėtis. Palikau vežimą tambure. Kitas sustojimas durys atsidarė aišku iš tos pusės, kur aš pastačiau vežimą.Vėl lipa žmonės su milžiniškais lagaminais irgi nežino, kur juos dėti. Kiti per juos nepraeina, lipas per suverstus lagaminus. Kažkaip sukišo. Ateina bilietų kontrolierius. Kur, sakau, vežimą man kišt? Negalima laikyt tambure, sako, tai avarinis išėjimas, negalima jo užstatyt. Eik į kitą vagoną, į kitą jo galą, ten vieta neįgaliems ir vežimams. Nepravažiuosiu tarp eilių, sakau. O tu kitame sustojime iššok su vežimu ir per lauką prabėk, ir įšok į D vagono tolimesnį galą. Mes E vagone važiavom. Taip ir padariau sustojus Maklsfilde. Gerai, kad važiavau su drauge, ji pabuvo su vaiku. Jei būčiau viena viso šito cirko fiziškai nebūčiau įveikus. Lelius, kruprinė, leliaus tašė, vežimas, durys...

Į priekį važiavau vagone E, atgal C. Vieta vežimams - vagone D. Kiek per visą traukinį tų vietų - tiksliai nežinau, bet mažai. Ir ta vieta ne kažin kas - 2 dideli lagaminai, vežimas ir praktiškai viskas. O Anglijoj senjorai mėgsta elektroskūteriais važinėti, kurie nesusiskleidžia. Jei per vagoną 1 leliaus vežimas ir 1 neįgalaus ar elektroskūteris - viskas, vietos neužtenka. Su lelium dar pusė bėdos, neįgaliam ten ir reikėtų sėdėti.

Traukinio projektotuojai - bevaikiai besmegeniai.

Kelionėj atgal - traukinys pilnas, karšta. Po kiek laiko vaikas pradėjo zirzti, raitytis. Reikia pamaitint. Išsitraukiu savo skarą, apsigaubiu. Vaikas raitosi. Nepamirškim, kad aš turiu 2 rankas. Besiraitančiam vaikui nulaikyti reikia mažiausiai 2 rankų. Traukinys siūbuoja. Viena ranka bandau laikyt vaiką, kita išsitraukti pieno indą iš biustgalterio. Trečia laikyt skarą. Ketvirta pasukt vaiko galvą, nes jis jau rodonas rėkia ir malasi. Skara sau, vaikas sau, pieno indas sau. Karšta. Rėkia. Siūbuoja. Ir tokiu momentu mamai viskas pasidaro vienodai - kas ką galvoja. Ar kas žiūri. Svarbiausia pamaitint vaiką, kad nurimtų. O normalūs žmonės ir nežiūri. Jie įlindę į knygas ir planšetes.

Pagal įstatymą Anglijoje galima maitint krūtim visur, išskyrus golfo laukus. O tai, neduok dieve, pamačius madoną su kūdikių sudrebės rankos ir nepataikys į duobutę. Simpl.

Pamaitinus vaikas nenurimo. Karšta, nesimiega. Nuėjau pasišlaistyti po traukinį. Radau švarų, erdvų, kvepiantį tualetą. Yra vystymo lenta. Atlenkiau. Padėjau ant jos vaiką, kad rankos pailsėtų. Ant lentos yra diržai, vaikui prisegti. Galvoju, kaip gerai, tuoj ir pasisiosiu, kol vaikas guli. Kur tau - lenta atsilenkia tieisiai virš unitazo. Vėl gi - keliaudama viena net negalėčiau į tuliką žmoniškai nueiti.

O pačiame londone maitinau kavinėje, matinau parke ant suoliuko prie Bukinhemo rūmų, viskas paprasta, kai nesiūbuoja ir vietos daug.

Nemaitinantiems krūtim atrodo, kad mieste yra labai daug "nuošalių vietų", kur galima būtų pamaitint kūdikį niekam nebadant akių. Miesto centre nuošalių vietų nėra. kavinės pilnos, parke suoliuką reikia greitai griebti pamačius, kad kiti stojasi. 

Todėl mano požiūris šiuo klausimu paprastas: nepatinka - nežiūrėk. 

Pokalbis traukinyje

Nugirdau pokalbį traukinyje važiuodama prie jūros.
Kalbasi du viduriazietiškos išvaizdos vyrukai. Amžius sunkiai nuspėjamas 20-35. Kalbasi angliškai, bet ne su anglišku akcentu. Reiškia, emigrantai, bet skirtingų tautybių.
- Na, aš mėgstu parūkyti hašišą.
- Bet gi smirdi.
- Na taip, smirdi, bet hašas geras šūdas.
- Ne... dvokia tas šūdas, labai dvokia tas šūdas. Kaip tu gali rūkyti tą smarvę?
- Smirdi, bet geras šūdas.
- Dvokia tas šūdas. Nerūkyk. Seksas geriau, aš tau sakau - seksas daug geriau! Vesk!

Traukiniai

Gal neokologiška, bet man labai gražu: senai traukiniai su visais priklausainčiais čiuku-čiukais.

Sapnas

Sapnavau, kad turėjau važiuoti traukiniu iš kažkokios nepažįstamos stoties. Ieškau savo traukinio, nerandu. Klausiu stoties darbuotojos. Va, - sako, - šitas, bet jis jau išvyksta. O jau tamsu, nesinori ten likti ir nežinau, kada sekantis, ir bilietą juk turiu. Vejuosi traukinį. Bėgu bėgu. O rankose du lagaminai. Pravažiuoja kažkoks keistas atviras vagonas. Įmetu į jį savo lagaminus ir įšoku pati. Spėjau. Einu į kitus vagonus, ieškau savo vietos. O traukiny pilna žmonių ir dėlioja į lentynas audinius. Ir tokie gražūs, spalvoti audiniai. O medžiagos mano silpnybė. Pasijaučiau kaip rojuj. Dėlioju, čiupinėju, glostau, pridedu prie savęs, žiūriu į veidrodžius...
Nors paprastai nežiūriu sapnų reikšmių sapnininke, šiandien įkišau nosį.
"Traukinys - Šiaip sapne matyti traukinį - geras ženklas ir dažniausiai reiškia kažkokią kelionę;
važiuoti juo - meilės santykiai..."
Geras sapnas. Man patiko.

Odė traukiniui

Pirmą kartą važiavau į Kauną greituoju traukiniu. Nežinau kaip ten su tuo greitumu, bet kelionės kokybė žymiai geresnė. Erdvu, šviesu, tylu. Tai ir ta valanda 15 minučių praėjo greitai. Kai paskutinį kartą važaiavau paprastu Kaunas-Vilnius traukiniu nuo dudndesio ir džeržgimo norėjosi padaryti kažką labai negero.

Tai va, kadangi tokių šiuolaikiškų traukinių pas mus dar oi kaip nedaug, tai nuoširdžiai sveikinu Lietuvos geležinkelius vienu ratu įriedėjus į 21 amžių! Valio!

Man patinka traukiniai ir lėktuvai. Autobusai nepatinka. Apie laivus nuomonės neturiu, nors keliausi keletą kartų per Baltijos jūrą. Reikia spręsti šį klausimą.

Namo

Gera grįžti namo. 

Prisikroviau lagaminą visokiausių rusiškų gėrybių - tame tarpe veltiniai ir marinuoti grybai. Pati lagaminą sugebėjau tik nukelti nuo vieno laiptelio. Ačiū Dievui, gerieji žmonės mane į traukinį įsodino, apkabino, pabučiavo ir pro langą pamojavo. Viskas kaip priklauso.

Maloniai nustebino Lietuvos geležinkeliai - naujas labai jaukus vagonas. Abejuose koridoriaus galuose rodo laiką, temperatūrą ir ar laisvi tualetai. Labai naudinga informacija.

Mano kupe pakeleiviai šįkart buvo kaip ir pridera - tadžikas, važiuojantis pirkti mašinų ir simpatiška jaunų rusų porelė, važiuojanti į svečius. Aš, be abejo, išreklamavau lietuviškus sūrius, dryžuotas kojines, supažindinau su Lietuvos istorija, Čiurlioniu ir t.t. Mergina pasiteiravo, ar aš kartais ne dėstytoja. :)

Tadžiką išnaudojau lagamino iškėlimui iš traukinio. Jis mielai leidosi išnaudojamas.

Mėnuo yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad priprasti prie aplinkos, prisirišti prie žmonių. Dėl to, aišku, buvo liūdna išvažiuoti. Bet ir Lietuvoj gera. Nors imk ir persiplėšk.

Maskvoj bobų vasara jau baigėsi, malonu, kad Vilniuje šviečia saulė iš pat ryto. Ir namai vis dar kvepia vasara.