Rodomi pranešimai su žymėmis baklažanai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis baklažanai. Rodyti visus pranešimus

2012 m. rugsėjo 8 d., šeštadienis

Baklažanizmas

Brangūs internetiniai praeiviai dažnokai užsuka į mano kuklų blogą guglinėdami baklažanus.
Baklažanas - viena iš mano mylimiausių daržovių... kaip ir 50 kitų.... išeina, pas mane toks, mylimų daržovių haremas. Bet šitoj srytį poligamija tik į naudą.
Dažniausiai aš gaminu paprastuoju šaldytuvo tyrinėjimo būdu - ką radau, pats kaltas.
Šį kart radau baklažaną, mažiukus kukurūziukus, saldžią bulvę, morkas, svogūnus ir padažų.
Baklažanus supjausčiau mažais gabalėliais, sumečiau į keptuvę. Ten pat smulkiai pjaustytas svogūnas ir kukurūziukai.


"Smulkiai" - labai reliatvi sąvoka. "Stambiai" - mano kalboje reiškia pvz., svoūną į keturias dalis. Viskas, kas yra mažesnis už tai - vadinasi "smulkiai". Bet kiekvienas gali smulkinti priklausomai nuo perfekcionizmo ir OCD lygio.
Visokius tokius makalus aš gaminu didelėje a la wok tipo keptuvėje. Labai patogu - maišant neišsidrabsto.
Uždengiu dangčiu. Pačią antrą dieną dangtis bandė nemokšiškai skraidyti, aišku tėškėsi veidu žemyn, rankena nulūžo, kas smarkiai apsunkina mano kulinarinį gyvenimą. Bet mes gi ne iš tų šokėjų, kuriems genitalijos trukdo.


Tada pagriebiu sadžiąją bulvę, kuri labai panaši į žuvį. Ir supjaustau atitinkamai smulkiais, plonais gabaliukais.


Ir ten pat, ir ten pat. Pas visus.


Morkyčių nesmulkinau, tiesiog šmak šmak šmak.


Tuo tarpu verdu kuskusą. Kuskusu makalo nesugadinsi.
O padažais galima. Paragavau abu padažus. Nepatiko nei vienas. Todėl įdėjau po gerą šaukštą abiejų. (moteršika logika).



Į taip vadinamą troškinį, nors vis gi aš linkus tai vadinti makalu, sudedu kuskusą.
Paragauju. Vis tiek kažko trūksta. Įdedu šaukštą garstyčių.


Dabar, galima sakyti, pabam.


Valgau su tarkuotu sūriu ir tahina. Su tarkuotu sūriu ir tahina apskritai viskas skanu. Ne, aš visai ne tai noriu pasakyti. Skanu ir be sūrio ir tahinos. Bet su jais dar geriau. O gerumo skanumo per daug nebūna gi.


2012 m. liepos 15 d., sekmadienis

Vėl apie baklažanus

Aš labai mėgstu baklažanus.
Bet gyvendama tėvynėj dainų ir artojų nežinojau, kad baklažanai pasirodo būna visokie. Dideli, maži apvalūs, maži pailgi, labai maži... Dėl to man ir patinka prekintis pakistanietiškose parduotuvėse ( Meezan, Worldwide). Sužinai, kad pasaulyje auga ne tik bulvės ir burokai, bet dar ir voskie keisti padarai, ir jie yra valgomi.
Apie keistus karpuotus ir plaukuotus padarus kitą kartą. Dar tiksliai neišsiaiškinau, ką su jais daryti.
O šį syk nusipirkau mažų apvalių baklažaniukų.


Perpjovus išaiškėjo, kad nuo paprastų baklažanų jie skiriasi ne tik forma, bet ir sėklingumu.


Ir man jie labai patraukliai atrodo.
Riekutėm supjaustytus baklažanus pabartau druska ir palieku keliom minutėm, kad iš jų pasišaltintu kažkokie nedraugiški toksinai. Tada nuplaunu.


Receptų mažiems apvaliems sėklėtiems baklažanams skaniai kepti-virti-šutinti-mutinti aš neieškojau, o tiesiog paklausiau gerbiamo šaldytuvo, ką jis man duos. Jis man maloniai davė sūrio, kiaušinių ir svogūnų. Kaip žinia, sūriu, kiaušiniais ir svogūnais košės nesugadinsi, o baklažanų - tuo labiau.
Sūrį sutarkavau ir sumakalavau su kiaušiniais, druska ir pipirais. Gavosi tokia va nefotogeniška pliurza:


Gražiuosius baklažanus supjuasčiau smulkiau ir su svogūnais ir saulėgražom kepiau kol suminkštėjo.


Nesunku nuspėti, kad tada ant jų supyliau kiaušus su sūriu. Ir tai pavirto į tokį labai violetinį ir skanų kratinį.
Rekomenduoju.


O skonio atžvilgiu mažieji apvalieji baklažanai šiek tiek skiriasi nuo paprastų. Sunku nusakyti, šiek tiek kitokia tekstūra. Toks lengvas gleivėtumas. Hmmm. Kažkaip taip.


2012 m. balandžio 4 d., trečiadienis

Kaip žinia 3 pagrindiniai interneto banginiai yra:
utipupupu  - kačiukai
oooooooo - papai
mmmmmmm - maistas.

Pas mane vietoj kačiukų - balandžiai, vietoj papų - retsykiais užpakaliai, o vietoj maisto - kas na kas... citatos. Bet citatom ir kitais gražiais žodžiais ilgai sotus nebūsi.

Taisom padėtį.
Maistas. (Katės ir papai palauks).


Labai džiaugiuosi savimi. Valgau ir džiaugiuosi. Patekau į savo šidrį per savo gi skrandį. Ir visi patenkinti - ir aš, ir skrandis, ir širdis. Ir visi aplinkiniai. Sotus žmogus - laimingas žmogus. Alkanas žmogus - piktas žmogus.
O mano naujasis džiaugsmas - baklažanai su sezamu ir polenta.
Įvyko tai per klaidą. Kepiau baklažaną ir šliūkštelėjau per daug aliejaus. Galvojau galvojau - kaip tą riebalumą likviduoti - ir sugalvojau įberti sezamo sėklų. O lentynoje šalia jų stovėjo ir polenta - aka kukurūzų kruopos, čia,  kad mandriau skambėtų kapitalistai taip vadina.
Gaminama labai paprastai:
supjaustome kūbeliais baklažaną ir kepame.
susmulkiname česnaką ir imbiero šaknį. Kiek širdis geidžia. Mano širdis geidžia kokių 4-5 skiltelių česnako ir gero gabalo imbiero vienam baklažanui. Druskos nededu - man labai patinka natūralus baklažano skonis.
Kepame, kol suminkštėja. Aliejaus turi būti normaliai, nesausai. Kai baklažano gabaliukai atrodo pakankamai minkšti - įberiame gausiai sezamo sėklų ir kukurūzų aka polentos. Pamaišome. Dar pamaišome. Pakepame ir pamaišome. Sezamas su polenta apskrunda. Ir gaunasi mmmm - minkšti baklažano gabaliukai su apskrudusia traškia plutele.
Ir tai yra labai gerai. :)