2013 m. rugsėjo 24 d., antradienis


Autobuse spirga kokių 4 metų berniukas. Nenusėdi vietoje. Sukasi, šokinėja.
- Mama, o ką čia griauna?
- Namą, kažkokį.
- O kodėl jį griauna?
- Nes pasenęs buvo. Statys jo vietoj naują.
- O ką statys?
- Butus gal arba namus. O gal ofisus.
- Mama, o kodėl tvora atitverta?
- Kad žmonės neitų. Pavojinga ten.
- O darbininkams nepavojinga?
- Jie šalmus turi. Ir išmokinti specialiai.
- Mama, mama, o kas sugalvojo pirmą autobusą?
- Nežinau.
- Bet kažkas turėjo sukurti pirmą autobusą?
- Gįšim namo - pagūglinsim.


2013 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis


Tikriausiai, jie buvo teisūs, patalpindami meilę į knygas. Tikriausiai, ji negalėtų išgyventi niekur kitur.
/ William Faulkner/ 



Aš nebijau mirties.
Aš jau buvau miręs milijardus ir milijardus metų prieš gimdamas, ir nejaučiau dėl to nė mažiausio nepatogumo.
/Mark Twain/ 



Kartais man atrodo, kad tarp dviejų žmonių, daužančių vienas kitam snukius iki kraujo, daugiau abipusio supratimo, nei tarp tų, kurie žiūri vienas į kitą štai taip, tarsi iš šalies.
/Julio Cortázar/




2013 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis



Tarkime, mano blogas buvo išėjęs virtualių atostogų. Pasakė - vsio, Sedova, atstok, išvažiuojų į blogų salą su palmėm, piramidėm ir iguanom, ir kur ilgi blogerių pirštai neįleidžiami už jokius pinigus, laikus ar pliusus.
O iš tiesų, va kaip aš su protinga veido išraiška aiškinu linksintiems piliečiams - kiekviena veikla, kiekvienas projektas, kad ir blogas - tai tarsi didelis sunkus vandens malūno ratas. Iš pradžių jį įsukti rankelėm gana sunku - pastūmei, pasisuko - sustojo. Tas dažnai nutinka naujiems projektams - pabandžiau, pakrapščiau, nejuda, numečiau. Todėl reikia sukti nuolatos ir pastoviai. Kartais ir dantis sukandus. O kai jau įsisuka - kai veikla tampa įpročiu, gauna atsiliepimų ir palaikymo iš aplinkos - ratas sukasi jau iš inercijos. Tereikia prieiti laikas nuo laiko ir pasukti. Tačiau, jei apleisti ilgam laikui - vis gi girgždėdamas sustos.
O jei yra keletas projektų - reikia rasti laiko visus juos reguliariai pasukti. Atsiranda naujas - jam reikia daugiau laiko ir energijos - likę malūnai apleisti sustoja. Liūdi po gelstančiais gluosniais. Reikia rasti gerą sistemą, kad visur viskas suktųsi ir maltų mūsų aukso grūdus.
O mes, žmogiški robotukai, esame savo įpročių programuotuojai. Jie formuojasi apie mėnesį. Išsiformuoja - kaip dievas duos.
O dar būna apatinės girnapusės - kurios iš viso nesisuka.