2010 m. birželio 17 d., ketvirtadienis

Apie kates

Po dviejų mėnesių ir dviejų dienų tęsiu savo užrašus.
Per tuos savo veltėdžius katinus vėl įsipjoviau pirštą į skardinę. O jis dar snuki raito ir neėda. Tokie tie valkataujantys Žvėryno katinai. Atsliūkino naminis katinas su antkakliu - glotnus, sotus, blizgantis. Ir mikliai puolė kapoti benamių katinų išbrokytą ėdalą. Tik spėjau nuvyt. O tas įsivaizduoja, kad labai gudrus: apibėgo aplink namą ir iš kitos pusės sėlina. Aš tau! Bet negi dabosiu per naktį. Tai ir nežinau kas suės.
Nežinantiems pranešu, kad mane prisijaukino 3 benamiai katinai. Iš pradžių jie atsiuntė apšepusį katiną, su vaiskiai žaliom akim ir kruvina žaizda per pusę kaklo. Be abejo mano širdelė suvirpėjo. Ryjant mano maistą, jo žaizda greitai sugijo. Snukis pasidarė net šiek tiek inteligentiškesnis,  o akys dar žaliasnės. Taip ir šeriu jį būtent už gražias akis. Be to, būdamas apskuręs, tipiškas brisius - jis vis tiek kupinas katiniškumo. Gerbiu jį. Taip ir vadinu: Brisius.
Paskui pasirodė neščioji Nulėpausė: jos viena ausis juokingai nulinkus. Ji įkiša galvą į mano verandą, o kai einu link jos su maistu - šnypščia, gasdina. Na taip, iš karto man labai baisu pasidaro.  Nulėpausė mėgsta pieną. Laka, laka - pakelia galvą - akys išpūstos, ausis nulinkus, balta pienuota barzda - vaizdelis mirk iš juoko. Kai įpyliau jai pirmą kartą - išlakė net keturis pilnus dubenėlius. Ir kur jai tilpo? Dabar jau šiek tiek ramiau žiūri į pieną.
Trečiasis lankytojas - Bailiukas. Be galo baikštus katinas. Nepalyginsi su Brisium. Tai tiek apie Bailiuką.
O Brisius kovinis. Šiandien atėjo šlubuodamas užpakaline letena. Dar ko gero ir vaidino prieš mane, žiūrėjo graudulingom akim, kad ko nors skaniau išneščiau. Bet vis tiek orus ir žaliaakis. Dabar jis miega mano sodo kampe ant sausų lapų krūvos.
Galite mane barti ir nemylėti. Bet meilė katėms yra nepagydoma. Jeigu myli vieną katę - tai myli visas kates. Ir taškas. Nėr čia ko net diskutuot.
Sakote,  katės platina parazitus - žmonės irgi daug baisių dalykų platina. Bet aš juos irgi myliu, na bent jau toleruoju, o kai kuriuos šiaip ne taip pakenčiu.