2010 m. birželio 25 d., penktadienis

Naktis

Dieną nesigirdi kaip šnara vanduo atsitrenkdamas į tilto polius. O tokią švelnią šiltą naktį aš sustojus klausiau upes. Bandžiau sugalvoti žodžius, perteikiančius tą ypatingą vandens garsą. Tai ne bangų muša, ne upelio čiurlenimas. Aš tai pavadinau "upė urla", bet tai nusako tik vieną to garso dalį. Jis vis kinta, liejasi, teka ir vėl šiek tiek atiskartodamas mainosi.

O dar naktį svaigiau kvepia liepos.