Ne, Maskvoje nesmirdi dumais. Jie seniai issisklaide, zmones nuo langu nukabino paklodes - kurias drekino ir bande gelbetis nuo aitriu dumu. Atveso, rudeneja...
Siandien buvo pirma sauleta diena, be lietaus. Ta proga pasivaiksciojau po Maskvos centra, atradau keleta nematytu gatveliu. Na taip taip, kicas ir beskonybe cia klesti... Bet - nieko nepadarysi - AS MYLIU MASKVA. Na, kraujas - ne vanduo. Cia as gimiau kazkada seniai seniai - snieginga praeito amziaus diena.
Po vakarykscio nesekmingo bandymo siandien pavyko uzsiregistruoti - nes visi atvykeliai turi per 3 darbo dienas prisiregistruoti Maskvoje. Teoriskai tai lengva - bet kokiame pasto skyriuje. Bet rusiska realybe skiriasi nuo teorijos. Pasto darbuotuojos piktos, eiles sustingusios laike. O palubeje kabo plokscias skistu kristalu televizorius, kuris rodo grynpyso meskiuku apsaugos vaizdelius bei geliu kompozicijas. Panasu, kad isskyrus mane to nelaimingo teleekrano niekas ir nepastebejo. Del to jie ir buvo pikti ir suirze - mieli meskiukai ir tulpes labai teigiamai veikia nervu sistema.
Maskvos kamsciai tai atskira istorija. Vis del to man labiau patinka metro. Taciau pravaziuodama masinoje maciau mitinguotojus ir milicijos masinas pilnas kareiveliu su nepersaunamom lemenem. O uz 10 minuciu per radija pranese, kad mitinge uz zodzio laisve dalyvavo 400 zmoniu, 300 is ju zurnalistai, o 70 buvo sulaikyti. Tai va...
Arteja Maskvos miesto diena - rugsejo 4. Visur kabo siaubingai baisingai beskoningi plakatai. Bet... kazkodel man tai netgi patinka, kazkodel man miela ir smagu, o i piktas pastininkes as ziuriu su sypsena.
Na taip taip... as myliu Maskva... ir nieko cia nepadarysi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą