2010 m. rugsėjo 24 d., penktadienis

Namo

Gera grįžti namo. 

Prisikroviau lagaminą visokiausių rusiškų gėrybių - tame tarpe veltiniai ir marinuoti grybai. Pati lagaminą sugebėjau tik nukelti nuo vieno laiptelio. Ačiū Dievui, gerieji žmonės mane į traukinį įsodino, apkabino, pabučiavo ir pro langą pamojavo. Viskas kaip priklauso.

Maloniai nustebino Lietuvos geležinkeliai - naujas labai jaukus vagonas. Abejuose koridoriaus galuose rodo laiką, temperatūrą ir ar laisvi tualetai. Labai naudinga informacija.

Mano kupe pakeleiviai šįkart buvo kaip ir pridera - tadžikas, važiuojantis pirkti mašinų ir simpatiška jaunų rusų porelė, važiuojanti į svečius. Aš, be abejo, išreklamavau lietuviškus sūrius, dryžuotas kojines, supažindinau su Lietuvos istorija, Čiurlioniu ir t.t. Mergina pasiteiravo, ar aš kartais ne dėstytoja. :)

Tadžiką išnaudojau lagamino iškėlimui iš traukinio. Jis mielai leidosi išnaudojamas.

Mėnuo yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad priprasti prie aplinkos, prisirišti prie žmonių. Dėl to, aišku, buvo liūdna išvažiuoti. Bet ir Lietuvoj gera. Nors imk ir persiplėšk.

Maskvoj bobų vasara jau baigėsi, malonu, kad Vilniuje šviečia saulė iš pat ryto. Ir namai vis dar kvepia vasara.