2010 m. rugsėjo 11 d., šeštadienis

Seimyna

Isitraukiau i mano nuomininku seimos gyvenima.
Ryte prabundu kai seimyna ruosiasi i mokykla-darba. As dar nusnustu valandziuke. Uzsiimu savo reikalais. Paskui po pietu grizta mergaites. Paplepam, paciauskam. Pavalgydinu, jos ziuri filmukus. Ignoruoja mano priminimus, kad reikia daryti namu darbus. Veliau uzeina ju mociute Ruana. Mes geriam arbata. Ji labai ekspresyvi moteris - pusiau armene is azerbaidzano. Ruana paima jaunesneja Nastia i gimnastika. Tada grizta Ira ir Maksimas. Virtuvej geriam arbata. Grizta Nastia. Praideda pamoku darymas ir mamos barniai. Vakare isgeriam alaus ar vyno. Tokia dienotvarke. Ir man patinka. Jau spejau prirasti.
Ir mergaites priprato. Kai buvau siom dienom Maskvoj, vyresnioji Jule klausia mamos:
- O kur teta Ieva. Mes grizom, o namie tik Barsikas (katinas).
- Ji isvaziavo i Maskva, gris rytoj.
- O ko ji taip daznai i Maskva vazineja?
- Ji retai cia buna, nori drauges aplankyti...
- Aha! Tai vel per zmones eina!
....
Pasiilgsiu as ju...