2010 m. rugsėjo 13 d., pirmadienis

Zvenigorod

Jau, ko gero, minejau sita grazu pavadinima - Zvenigorod. Lietuviskai tai reikstu "skambantis miestas". Jei jus vaikysteje turejot vaikiska maza pianina - ant jo buvo uzrasytas buten sitas zodis.
Nors as esu gimusi pacioje Maskvoje, taip taip, as tikra maskviete, bet mano nuostabios vaikystes vasaros praejo Novosihovo - mokslines bazes gyvenvieteje salia Zvenigotorodo. Ir grazesniu vasaros atostogu as neisivaizduoju.
Rugsejo 11 Zvenigorodas svente savo miesto diena - jam suejo nei daug, nei mazai - 858 metai. Miestelis garsus Savinno-Storozhevsky vienuolynu, kuriame freskas tape pats Rubliovas.
Mano nuomininkes dukra Nastia dalyvavo sporto sventeje. Tiesa pasakius, kaip tokiam mazam miesteliuj su 13 000 gyventoju sportinis gyvenemas vertas demesio - cia net yra olimpinio rezervo sporto mokykla. Dar sventeje dalyvavo kariskiai ir parasiutininkai.
As dalyvavau, kad palaikyti Nastia - jaunaja gimnaste. Bet tikrai likau suzaveta tokio mazo miestelio sventes lygiu, programos turtingumu.