Photo: Fox Photos/Getty Images, 1927 sausisGyvenimas padarytas iš įvykių. Iš esmės tie įvykiai nėra nei geri nei blogi - priklauso nuo mūsų pačių vertinimo. Nuo mūsų norų, lūkesčių ir suvokimo.
Ruduo nėra nei bjaurus, nei nykus. Ruduo yra ruduo. Jis yra toks - koks turi būti. Jis toks kiekvienais metais, jau milijonus metų. O tu, bumbantis žmogeli, čia atėjai labai trumpam. Tavęs nebebus - o ruduo ateis toks pat, o paskui ir alyvos vėlei žydės. Tie gyvūnai, kuriems nepatinka ruduo ir žiema pasielgė protingiau - vieni išskrenda į pietus, kiti įlenda į urvą ir knarkia iki pavasario. O tu, nuplikęs beždžionpalaiki, ir to nesugebi. Tik bumbėt, niurzgėt, zirzt ir kaltint visą svietą, kad komforto pagailėjo.
Visai gražus tas pilkas ruduo. Jis toks... rudeniškas! Ir toks netikėtas - po pilko ryto išsigiedrija fantastiškai saulėta diena. Ir vėl gatvės pilnos patenkintų žmonių.
Tai va - niekada nežinai, kas tavęs laukia už.... minutės, už kampo, už durų....
Manųjų katinukų kailiai jau patankėjo. Atrodo tokie apvalainesni. Gaila bus juos palikti. Paskutinės dienos žalioj trbelėj... Laukia jau kiti namučiai.
Tai va, apie įvykius. Gyvenimas tai įvykių seka. Kai esi įtrauktas į tam tikrą įvykį - nesvarbu - džiugų ar skaudų - panyri į jį visa esatim. Pergyveni, jaudinies, blaškaisi. Praeina - persuki filmą atgal. Šakės, kaip smagu buvo! Ir nesvarbu - skaudus ar džiugus - atsukus atgal viskas lygu. Koordijačių ašis į abi puses vienoda.
Tai va, tai va. Apie ką aš čia? Kompas lūžinėja, tai per kelis kartus rašau. Nusipirkau dar 3 knygas šiandien. Kas man padės kraustytis - po to su manim nebedraugaus. Ko jau ko, o knygų man tikrai netrūksta.
Aha. Apie įvykius. Žiūrim filmą. A kas bus toliau?
Optimistas sako, kad stiklinė pusiau pilna.
Pesimistas - kad pusiau tuščia.
O realistas žino, kad jeigu jis laiku neišeis - jam teks plauti stiklinę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą