Šiuolaikinis menas

Simpatiška kompozicija. Aut. Izvekova

Yra žmonių, kurie sako "aš nesuprantu šiuolaikion meno". Aš suprantu šiuolaikinį meną - nes nei didelio proto, nei 15 metų studijų, nei įpatingo sielos jautrumo nereikia, kad atskirti meną nuo mėšlo.

Tiesiog reikia vadinti reiškinius savo vardais. Ir nebijoti būti nuogais karaliais.

Neseniai Maskvoje aplankiau moterų menininkių parodą. Vienintelis likęs prisiminimas - pasišlykštėjimas. Norėjosi visą tą jovalą išmesti į konteinerį ir sudeginti, o autorius gydyti. Video: moteris, suvyniotą į bintą stovi keturiom ir šlykščiai vaipydamasi laižo nuo grindų cukrų. Foto serija: purvinoj vonioj sėdi pusnuogė mergina su išterliotu veidu, o ant nulūžinėjusių plytelių prirašinėta "visi vyrai svoločiai" ir pan. Ir taip beveik visa paroda.

Iš pokalbių su draugais susidaro įspūdis, kad toks "menas" klesti ir žydi visame pasaulyje. Ne tik dailė, bet ir opera, šokio spektakliai, performansai. Purvas, vulgarumas, negatyvas. O dažnai šūdalai ir vemalai tiesiogine prasme.

Neįdomu kurti grožį. Labai sunku sukurti meno kūrinį, kuris pakylėtų, paliestų sielos gelmes, sukrėstų iki pamatų. Žymiai lengviau ir paprasčiau šokiruoti, naudojant pigias priemones: ko dar nebuvo? Visi tapo teptukais, o kodėl gi nepanaudoti savo vyriško organo? Prašom! 

Seniau atiduotus į cirką vaikus įkišdavo į dėžę ar statinę, kad jiems augant deformuotųsi jų kaulai, kad išaugtų išsigimėliai, kuriais galima būtų juokinti ir kraupinti cirko žiūrovus. 

Šiuolaikinis menas perėmė tų išsigimėlių vaidmenį. Bet ne tik tai - jis ne tik šokiruoja, bet ir formuoja visuomenės skonį. Dauguma žmonių nesako "Tai nesveika". Dauguma su protinga veido išraiška linksi galvą ir ploja. Išsigimimas tampa norma. 

Žiūrovų sąmonė tampa dėžėje išaugusiu išsigimėliu.