2010 m. lapkričio 13 d., šeštadienis

Apie miegą


Kas gyvenime jums teikia didžiausią malonumą?
Aš tai žinau. Man tai - miegas.
Kas gali būti maloniau už pusiau prabudimo būseną? Kai prabundi, apsiverti ant kito šono ir toliau žiūri sapną. Paskui po truputį sapnas tirpstas ir lieka lengva, jauki palaima. Kai esi tarp pasaulių, tarp dimensijų. Tarp sapno ir tikrovės. Kai dar nesuvoki savo kūno, pagalvės, kaldros ir ir kambario. Tada iš lėto į galvą pradeda skverbtis mintys. Sąmonė prabunda. Apsiverti ant kito šono, įsirausi į kaldrą ir jau sąmoningai mėgaujiesi šiluma ir jaukumu. Prisimeni sapnus. Apsiverti ant kito šono. Apgalvoji dienos veiklą. Apsiverti ant kito šono. Paklausai bažnyčių varpų ir gal jau laikas keltis.
Meistrystės paslaptis - išdrybsoti prabudimo malonumą iki paskutinio lašo, bet neperdrybsoti. Perdrybsojimas kaip ir persivalgymas. Tada jau aptingsti, skauda galvą ir t.t. Reikia pajausti tą momentą, kada pats laikas pakilti. Ne per ankti ir ne per vėlai.
Šiąnakt sapnavau labai įdomią kelionę po kalnus.