Netyčia aptikau šitą nuotrauką. Ir ji mane labai sukrėtė. Aš jautri moteriškė - myliu gyvūnus. Man labiau patinka, kai žiūrinti į juos norisi šypsotis ir galvoti kokia nuostabiai turtinga ir įvairi mūsų planetos gamta.
Šito vežlio man asmeniškai labai gaila. Atrodytų viena maža šiušklytė. Plėvelės gabalas. O jam sugadintas gyvenimas. Mes dažnai nepagalvojame, kad esame viena sistema. Kad veikiame vieni kitus. Drugio efektas vis gi ne iš piršto laužtas. Viskas, ką mes pagalvojame, pasakome ir padarome turi padarinius. Ir viskas grįžta. Aišku, šitas vėžlys negrįš pas šiukšlių mėtytoją ir nenukas jam kojos (nors galėtų)... bet Žemė apvali ir niekur tu nepabėgsi.
Tai va. Apie ekologiją.
Jau prikalbėti kalnai žodžių. "Nešiukšlinkit", "taupykit resursus", "mažinkit vartojimą"... Ar labai jūs taupot ir perdirbat? Aš - ne. Stovi kieme vienas konteineris - į jį ir metu viską. O kas toliau - ne mano reikalas. Na, aš vaikštau pėsčiom ir... į skardinę nuo alyvuogių pasodinau agavą...viena šiukšle mažiau. Didelis darbas - vėžliukai man padėkos.
Foto: Trevor Little.
Niujorkas. Smėliasrove plauna namų sienas. Gerai matosi oro taršos padariniai
Nedėsiu čia išsiliejusios naftos, paukščių sulipusiom nuo naftos plunksnom, šiukšlių kalnų, užterštų upių su nudvėsusia žuvim... Viską jūs matėt, viską jūs žinot.
Tiesiog pagalvojau - jei aš būčiau Žemė. Ir ant manęs gyventų daug gražių augalų ir gyvūnų ir tokie žmonės, kurie tik ima viską, kas geriausia, o atgal gražina teršalus ir šiukšles. Kurie, tiesą pasakius, trukdo gyventi visoms kitoms gyvybės formoms. Kurie tik išdrąsko, apnuodija ir nusiaubia. Ką aš daryčiau? Be abejo - norėčiau kuo greičiau nusikratyti šitų parazitų... Tai va. Nesuprantu ko ta Žemė laukia? Mestų mus lauk ir gyventų gražiai ir laimingai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą