2011 m. vasario 12 d., šeštadienis

Apie atvirutes ir angelus

Aš labai mėgstu atvirutes. Man patinka jas gauti ir siųsti. Todėl aš užsiimu postcrossingu . Tai labai smagu. Atsidarius pašto dėžutę Nr.1111 niekada nežinau, ką ten rasiu. Kadangi dėžutė yra aukštai, o aš nelabai - pasistiebus graibau ranka, kad nieko nepalikti. Tai netgi priduoda šiam paprastam veiksmui paslaptingumo.
Senokai nebuvau užsukus į centrinį paštą patikrinti savo dežutės, todėl manęs ten jau laukė 17 atviručių iš pusės pasaulio.
Štai keletas jų:

IKEA ornamentas iš Švedijos. Gražu. 


Indėnas iš Vokietijos 



Akcija prieš krūties vėžį iš Singapūro 


Origami triušiai iš Japonijos 

Visada miela freken Snork iš Suomijos




Bet labiausiai mane sudomino šita atvirutė su Makso Ernsto (Max Ernst) paveikslu "Židinio angelas", atskridęs iš Prancūzijos. Va šitas siaubas baubas yra angelas. Veinas šio paveikslo paaiškinimas susijęs su tuo meto politine situacija, kas man nelabai įdomu. O kitas - kad tai yra angelas sargas, ir jis turi būti bjaurus ir gąsdinantis, kad velniai bijotų prisiartinti. Rytų šalyse irgi saugančios dvasios nelabai išvaizda skiriasi nuo demonų. Kad pažiūrėjus būtų aišku - nesiartink, blogai baigsis! Ne ką aš išmanau apie angelus, bet tokia versija man kur kas įdomesnė, nei rauduonksruosciai putlūs vaikeliai su naktiniais marškiniais ir balandžių sparnais.