Niekada nežinai, kas gyvenime yra svarbiausia. Mano giliu įsitikinimu gyvenimas yra padarytas iš mažų dalykų. Didelius dalykus lengviau deklaruoti, demonstruoti savo pasiekimų lentoje, bet gyvenimo skonis ir kokybė - visas smagumas ir gražumas - yra sudarytas iš mažų dalykų. O taip pat ir bjaurumas ir šlykštumas - iš šaukštelių deguto ir adatų kupetose.
Gyvenimas, tai mozaika iš mažų spalvotų šukių - nauji ryškūs įspūdžiai ir seni prisiminimai susimaišę į vientisą raštą. Ir viskas sukasi, mainosi kaleidoskopo veidrodžiuose. Tikri ir išsigalvoti dalykai, norai, svajonės, prisiminimai, iliuzijos, stereotipai, klišės, sąmonės sukurti veiksmų modeliai - sukaliojasi, vartaliojasi sudarydami netikėtas figūras. Vat kartais ir nesuprasi, kodėl žmogus taip elgiasi tam tikroje situacijoje. Bet jis tą situaciją mato savaip, visiškai kitaip per savo kaleidoskopo žiūroną. Ir niekada nepamatysi pasaulio kito žmogaus akimis. Gal ir gerai. O tai, ko gero, liktum žvairas visam likusiam gyvenimui.
O dar apie smulkmenas. Ėmė ir pradėjo mano šaldytuvas dvokti. Kažkokiom prarūgusiom kojinėm. Išmečiau įtartinus gyventojus. Vis tiek dvokia. Pastačiau sodos pakelį kvapams sugerti. Dvokia, kad net ojojoj... Susiemiau ir padariau generalinę inventorizaciją. Ogi mažuliukas mielių gabaliukas, pasislėpęs kamputyje sau smagiai dvokeno. Toks mažuliukas mažuliukas - bet jau toooooks smirduliukas dvokuliukas! Visos krepšinio kamandos kojinės kartu sudėjus nesugebėtu jo persmirdenti.
Išvados Nr. 1: maži dalykai gali sugadinti visą visumą.
Išvados Nr. 2: nereikia daryti išvadų, nes negali matyti visumos.
Išvados Nr. 3: noriu kaleidoskopo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą