Ko gero daugumai vardas Leonid Rogozov nieko nesako. Aš pati tik neseniai jį aptikau kažkur kažkaip.
Jis buvo medikas. Keliavo su ekspedicija į Antarktidą 1960 metais. Tuo metu jam buvo 27 metai.
Ten pajautė ūmaus apendicito simptomus ir kadangi jis buvo vienintelis medikas grupėje, o gretimose stotyse lėktuvų nebuvo bei laikėsi prastos oro sąlygos - vienintelė išeitis buvo operuotis pačiam.
Operaciją jis atliko 1961 metų balandžio 30 dieną. Jam asistavo meteorologas - paduodamas instrumentus ir inžinierius-mechanikas - laikydamas prie pilvo veidrodį ir nukreipdamas stalinės lempos šviesą. Operacija truko 1 val. 45 min. Rogozovas susileido sau į pilvą novokaino ir su skalpeliu prasipjovė šoną. Operavosi žiūrėdamas į veidrodį ir apsičiupinėdamas pirštais. Be abejo, jam buvo silpna, svaigo galva, tačiau viskas pavyko sėkmingai ir po 5 dienų temperatūra nukrito, o dar po dviejų dienų išsiėmė siūles.
Valio jam!
Esmė net ne skausme ir ne sunkiose sąlygose. O tame, kad pjauni pats save. Pats krapštaisi po savo vidurius...
Ne, aš neskatinu visų patiems save operuotis. Tam yra daktarėliai ir ligoninės. Mes ne Antarktidoje.
Iš tiesų mano mintis visai apie kitką.
Daugumai mūsų (visų pirma aš tai taikau sau) nepakenktų gerai pasikuisti savo viduje ir išsioperuoti ydas, kenksmingus, beprasmiškus įpročius, ryjančius neįkainojamą gyvenimo laiką, vagančius gyvenimo džiaugsmą ir visokias kitokias vidines šiukšles, kurios teršia ir nuodija mūsų gyvenimus. Ir niekas kitas to už mus nepadarys - tik savo rankelėm...
Jis buvo medikas. Keliavo su ekspedicija į Antarktidą 1960 metais. Tuo metu jam buvo 27 metai.
Ten pajautė ūmaus apendicito simptomus ir kadangi jis buvo vienintelis medikas grupėje, o gretimose stotyse lėktuvų nebuvo bei laikėsi prastos oro sąlygos - vienintelė išeitis buvo operuotis pačiam.
Operaciją jis atliko 1961 metų balandžio 30 dieną. Jam asistavo meteorologas - paduodamas instrumentus ir inžinierius-mechanikas - laikydamas prie pilvo veidrodį ir nukreipdamas stalinės lempos šviesą. Operacija truko 1 val. 45 min. Rogozovas susileido sau į pilvą novokaino ir su skalpeliu prasipjovė šoną. Operavosi žiūrėdamas į veidrodį ir apsičiupinėdamas pirštais. Be abejo, jam buvo silpna, svaigo galva, tačiau viskas pavyko sėkmingai ir po 5 dienų temperatūra nukrito, o dar po dviejų dienų išsiėmė siūles.
Valio jam!
Esmė net ne skausme ir ne sunkiose sąlygose. O tame, kad pjauni pats save. Pats krapštaisi po savo vidurius...
Ne, aš neskatinu visų patiems save operuotis. Tam yra daktarėliai ir ligoninės. Mes ne Antarktidoje.
Iš tiesų mano mintis visai apie kitką.
Daugumai mūsų (visų pirma aš tai taikau sau) nepakenktų gerai pasikuisti savo viduje ir išsioperuoti ydas, kenksmingus, beprasmiškus įpročius, ryjančius neįkainojamą gyvenimo laiką, vagančius gyvenimo džiaugsmą ir visokias kitokias vidines šiukšles, kurios teršia ir nuodija mūsų gyvenimus. Ir niekas kitas to už mus nepadarys - tik savo rankelėm...
Oho, tai bent! Istorija verta dėmesio, ir Tavo išvados labai teisingos. Ypač kai paskutiniu metu mane apima vis prastesnės nuotaikos ir neveiklumas. Tik, o kaip "į vidų" susileisti novokaino?
AtsakytiPanaikintigali būti, kad vidų reikia operuoti be nuskausminimo. ;)
AtsakytiPanaikinti