Viktor Vasnetsov
Kai nusiperki naują lagaminą - labai sunku nusėdėti vienoj vietoj. Jis stovi kampe ir stebi patyliukais. Šypsosi primerkęs akį "Aš ką? Aš nieko. Stoviu sau ramiai. Niekam netrukdau". O pats siunčia nematomus signalus "Ko čia sėdi? Keliauk, Sedova!". Nerimsta. Nes jam pačiam labai norisi keliauti.
Senasis lagaminas jau matęs pasaulio, lėktuvų ir traukinių. Patyręs keliautojas. Jau ramus. Snaudžia patyliukais ir sapnuoja buvusias ir nebuvusias keliones.
O šitas mažius spurda, brazda, nerimsta. Nieko nieko. Pakentėsi porą savaičių. O tada skrisi kaip didelis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą