Laistydama gėles pamačiau, kad vienas kaktusas išleido dvi naujas šakeles. Nustebau. Jau tokios nemažos. Kaip aš nepastebėjau anksčiau? Juk ne per vieną naktį išaugo.
Būna taip. Mes daug ko nematome.
Viskas aplink keičiasi. Ir viduj keičiasi. Bet eini, praeini ir nepastebi. Tik po žiemos išsitraukus vasarinius sijonus pastebiu, kad kažko tai sunkiai užsisega ties liemeniu. Kas pasikeitė - liemuo ar sijonai?
Išorinius pokyčius yra lengviau pastebėti. Sunkiau vidinius.
Išmintingasis ir taiklusis Bernardas Šou pasakė: "Vienintelis žmogus, kuris elgėsi protingai buvo mano siuvėjas; jis išmatuodavo mane iš naujo kiekvieną kartą sutikęs mane, tuo tarpu visi kiti laikėsi savo senų išmatavimų ir tikėjosi, kad jie man tiks".
Visi mes po truputį kasdieną keičiames. Bet kažkodėl tikimės, kad po metų sutikus žmogų jis bus toks pats kaip anksčiau. Kiti sutikę po 5 metų, tikisi, kad juoksiuos iš tų pačių juokelių.
Pasikeiti. Ne tik storėji-plonėji, raukšlėjies, žilsti, plinki. Viduj irgi kažkas nyksta, kažkas noksta, raukšlėjasi, auga, žydi, vysta... Ten savi pokyčiai. Kažkas lieka nepakitę - asmenybės pamatai, o ant viršaus mes statome, griauname, perstatome, remontuojame savo asmenybę.
Tai ir gerai, kad viskas keičiasi. Reikia likti budriems ir pastabiems. Ir stebėt, kad sijonai nemažėtų.
Karšta. Vat ir nesigauna gražiai sudėliot žodžius. Bet mintis aiški.
Kad sijonai nemažėtų, reikia įsigyti šią vasarą taip dažnai matomų plačių "a-la nėščioji" suknelių :)
AtsakytiPanaikintipasisiūsiu! :)
AtsakytiPanaikinti"Kažkas lieka nepakitę - asmenybės pamatai" - suabejočiau dėl šito.
AtsakytiPanaikintimano manymu, yra tokis kažkokis asmenybės karkasas - kuris susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais ir daug maž lieka nepakitęs. o an jo lipinasi visa kita - minkštesnės asmenybės struktūros, kurios nuolatos kinta.
AtsakytiPanaikintiaišku, tam tikromis aplinkybėmis ir tas karkasas ar pamatas keičiasi - visokių išgyvenimų pasitaiko gyvenime. ir svoločiai tampa šventaisiais.