2011 m. liepos 20 d., trečiadienis

foto: Gjon Mili

Sapnavau, kad joju ant arklio. O niekada nesu jojusi iš tikro. Atsidūriau kažkaip aš ant to arklio. Sėdžiu be balno, be visų kitų prietaisų arklio valdymui. O jis juda po manim. Ir nežinau nei ką daryti, nei už ko laikytis.  Baisu - o jei supyks? Įsitvėriau į kaklą kažkaip - neaiškiu sapnišku būdu, bet veikė. Kai greitai lėkti pradėjo - apsikabinau kaklą, prisiglaudžiau. O jis lekia per pievą. Kur lekia - nežinau. Svarbiausia - nenukristi. Iš pradžių baisoka buvo, paskui patiko. Smagu. Tada jis įbrido į ežeriuką ir plaukiojo. O aš jam ant nugaros. Kažkas duonos įmetė, o arkys valgė. Gražus toks, rudas, raumeningas, blizgantis. O paskui suskambėjo žadintuvas. Ir sapnas baigėsi.
Jau pasiilgau arklio.
Bėda su tais sapnais - nei įsirašysi, nei iš naujo pažiūrėsi.