2011 m. liepos 11 d., pirmadienis

Pilnas stiklainis



Iš kažkur. Deja, neatsimenu autoriaus ir šaltinio.

Studentai susirinko auditorijoje ir laukė paskaitos pradžios. Štai pasirodė dėstytojas ir, visų nuostabai, pastatė ant stalo didelį stiklainį:
- Šiandien aš norėčiau su jumis pakalbėti apie gyvenimą. Ką jūs galite pasakyti apie šitą stiklainį?
- Na, jis tuščias, - atsakė kažkas.
- Visiškai teisingai, - patvirtino dėstytojas, tada jis ištraukė iš po stalo maišą su stambokais akenimis ir ėmė dėlioti juos į stiklainį, kol pripildė iki pat viršaus, - O dabar ką jūs galite pasakyti apie stiklainį?
- Na dabar stiklainis pilnas! - vėl atsakė kažkuris studentas.
Dėstytojas išsitraukė dar vieną maišiuką su žirniais ir subėrė juos į stiklainį. Žirniai užpildė tarpus tarp akmenų.
- O dabar?
- Dabar stiklainis pilnas! - ėmė šūkauti studentai.
Tada dėstytojas išsiėmė maišelį su smėliu ir supylė jį į stiklainį. Netrukus stiklainyje nebeliko tuščių ertmių.
- Na dabar stiklainis tikrau jau pilnas, - šurmuliavo studentai.
Tada dėtytojas gudriai šypsodamasis ištraukė iš po stalo du butelius alaus ir supylė juos į stiklainį.
- O štai dabar stiklainis pilnas! - tarė jis. - Aš jums paaiškinsiu, kas čia įvyko. Stiklainis - tai gyvenimas, akmenys - tai patys svarbiausi dalykai mūsų gyvenime, tai šeima, vaikai, mylimieji, viskas, kas reikšmingiausia ir brangiausia; žirniai - tai mažiau svarbūs dalykai, tai gali būti mašina, kelionės, drangūs daiktai ir t.t., o smėlis - visos gyvenimo smulkmenos, visos tos mažos problemos, kurios lydi mus visą gyvenimą.
Tai va, jeigu aš pirmiau bučiau supylęs į stiklainį smėlį - tai jau negalėčiau į jį įdėti nei akmenų, nei žirnių. Todėl niekada neleiskite smulkmenoms ir problemoms užpildyti jūsų gyvenimą, užgožti svarbiausius dalykus.
Viskas, paskaita baigta.
- Profesoriau, - paklausė kažkas iš studentų, - o ką reiškia alaus buteliai?
Profesorius vėl gudriai nusišypsojo:
- Jie reiškia tai, kad, nežiūrint į jokius sunkumus, visada yra laiko, kad atsiplaiduoti ir išgerti buteliuką alaus!