2011 m. rugpjūčio 22 d., pirmadienis

Apie dėžes


O kartais būna, kad atrodo niekas nesigauna. Darai darai - ir rezultate šūds su bruknėm. Ir galvoji - niekam tikus tu, sedova, visiškai.
Šiuo metu man viskas taip ir vyksta. Nes užsiimu daiktų dėliojimu į dėžes. O smegenų centras atsakingas už rūšiavimą ir sisteminimą mano galvoje turbūt net nebuvo numatytas projekte. Pradedu dėlioti daiktus į krūveles "reikia" ir "nereikia". O rezultate gaunasi viena didelė krūva "labai reikia ir negaliu be to gyventi". Ačiū dievui, dar sugebu išrūšiuoti daiktus pagal paskirtį. Gainasi: "drabužiai", "knygos", "indai" ir "visokie labai reikalingi ir vertingi daiktai". "Visokie labai reikalingi ir vertingi daiktai" dar turi poklasę "iš to galima padaryti kažką labai gražaus". O toliau nepasakosiu, nes labai baisu.
Pasirodo mano spintos labai apgaulingos. Kiek jose telpa neįmanoma išmatuoti nei kūbiniais metrais, nei litrais, nei uncijom. Daug. LABAI DAUG. Penkiasdešimt penkių universitetų fizikos profesoriai išprotėtų bandydami pritaikyti kokią nors teoriją ar išvesti formulę mano spintoms aprašyti. 11 išmatavimų ir stygų teorijos neužtektų net vienai lentynai. 127 išmatavimai kaip minimum.
Niekam tikus tu sedova, niekam tikus.
Nors neseniai kažkur netyčia perskaičiau įkvėpiančią mintį. Kad klaidinga galvoti, kad žmogus yra visiškai netalentingas. Tai tik reiškia, kad jis užsiima ne jam skirta veikla. Jei žmogus kažką daro ir gaunasi šūds su bruknėm, reiškia jis tiesiog daro ne savo darbą.
Galima netgi teigti, kad net didžiausias idiotas pasaulyje talentingas. Idiotizmas - jo talentas. Ir kažkur tas talentas reikalingas ir gali būti pritaikytas. Juk ne kiekvienas sugeba būti didžiausiu idiotu pasaulyje.
Aš vadovaujuos nuostata, kad jei žmogus jau atėjo į šį pasaulį - tai jam yra skirta vieta. Kaip sakoma: "Būk savimi, visi kiti vaidmenys jau užimti." Tik, deja, dažnai žmonės nori būti ne savo vietoje. Susikuria žmogus sau klaidingą tikslą, pluša, zuja, spurda, blaškosi - o tikslas kaip neartėja, taip neartėja. Nes tikslas buvo ne jo, ne tikrasis, neatitiko prigimties. O bandymas būti ne savimi, įgyvendinti ne savo norus, siekti ne savo tikslo atveda į aklavietę. Žmogus blaškosi, eikvoja jėgas, o apsėdimas klaidingais tikslais susuka protą, susiaurina matymo lauką, uždengdamas kitas galimybes. Sėkmė lydi tuos, kas eina savo keliu. Tada yra ir jėgų, ir noro. Tada pasieki savo tikslą.
Tačiau praktikoj kartais tenka užsiimti ir ne savo darbais. Bet ir mano spintos ne bedugnės. Kaip nors išrūšiuosiu "labai vertingus ir reikalingus daiktus". Einantis įveikia kelią.