foto Dmitry Zverev
Mano gatvėje daug balandžių. Ir vyrų su žaliai orandžiniais kombinezonais ir ūsais. Jie kasa ir grežia taip, kad visas namas dreba ir dingsta karštas vanduo.
Balandžiai tik vaikšto pievelėje, burkuoja ir kažką lesa. Ant suoliukų dažnai sėdi žmonės. O kur sėdi žmonės - visada yra ką palesti.
Eidama iš parduotuvės mačiau kaip rainas katinas lėtais medžiokliškais žingsniais, kaip sulėtintame filme prisėlino prie balandžių kompanijos. O tie toliau sau burkavo, kraipė galvas, kasėsi sparnus ir nekreipė į jį jokio dėmesio. Jis prisėlino dar arčiau. Pritūpęs, įsitempęs. O tie nekreipia į jį dėmesio. Dar lėtą žingsnelį į priekį. Jau iki balandžių tik koks 30 centimetrų likę. Šok, griebk! O kvaišius net nežino ką daryti. Gal jam tie balandžiai visai kaip ir nereikalingi. Pagausi kokį - o ką su juo tada daryt? O jei dar snapu akį išmuš? Kam tiek rizikos. Mąsto rainius ir žiūri į balandžius. O tie nekreipia į jį jokio dėmesio. Aš stoviu ir stebiu. Nepasiemiau nei fotoaparato, nei telefono. Rainas katinas pritūpęs ir sustingęs. Balandžiai taip arti. Sustingęs kaip skulptūra - nei pirmyn, nei atgal. O balandžiams visai neįdomu. Nekreipia į medžiotoją dėmesio. Pro šalį ėjo triukšmingi žmonės - balandžiai tingiai paskrido porą metrų į šoną. Katinas liko nepatenkintas. Praignoravo.
Kaimyninio namo balkone dažnai matau senutę. Tokią visišką visišką senučiukę. Smulkutė. Baltais plaukučiais. Kabančiais drabužėliais. Mačiau kaip beria balkone grūdus. Balandžiai suskrenda. Tada ji sėda ant mažos kėdutės. Toks graudus senatvės įsikūnijimas. Balkonas visas pilnas balandžių. O ji sėdi tarp jų. Senutė ir balandžiai. Vis ne viena.
O kai pamatau nesveikas balandžių kojas man pasidaro liūdna. Susirietę pirštai. Pas kai kuriuos tik po vieną kreivą susisukusį. Mačiau ir visai be pirštų. Įdomu, ar čia tokia liga, ar žiemą nušąla kojas?
Sako, balandžiai skriadančios žiurkės. Nes jie perneša ligas. Žmonės irgi platina nemažai ligų. Nežinau, kas čia didesnė žiurkė. Nežinau, ar balandžiai yra gerai, ar blogai. Jei yra - reiškia reikalingi.
Man jie tiesiog mano gatvės gyvenimo dalis. Kaip ir vyrai žaliai orandžiniais kombinezonais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą