2011 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis



Ėjau gatve. Prieš mane ėjo du vyrukai. Kreivom muskulingom ir gana plaukuotom kojom. Apsirengę sportiniais šortais, šlepkėm ir net nežinau, mieli kalbininkai, kaip tą drabužį pavadinti - berankovėm maikėm. Nenoriu barbarizuoti, bet per kalbos kultūrą taip ir neišmokė kaip tas aprangos elementas vadinamas. Kažkodėl iš tokio apsirengimo ir kojų kreivumo nesitikėjau išgirsti rišlių, ilgesnių nei 3 žodžiai, cenzūrinių sakinių. Nustebau. Vienas sako kitam: "Tu taip užaštrintai į viską reaguoji, nes tavo nervų sistema išsiderinusi." Oho, galvoju. Hm, galvoju. Mane irgi daug kas paskutiniu metu užknisa, galvoju, matyt irgi nervų sistema išsiderinusi.
O ant šaligatvio gulėjo nedgyvas žvirblis. Toks visai negyvas ir netradicinėj pozoj numiręs. Keistai pasviręs ir snapu atsirėmęs į šaligatvio plyteles. Pamatė  kreivakojai praeiviai žvirblį ir sako: "Stručiu apsimeta!".
Išvaizda apgaulinga.