Ėjau gatve. Prieš mane ėjo du vyrukai. Kreivom muskulingom ir gana plaukuotom kojom. Apsirengę sportiniais šortais, šlepkėm ir net nežinau, mieli kalbininkai, kaip tą drabužį pavadinti - berankovėm maikėm. Nenoriu barbarizuoti, bet per kalbos kultūrą taip ir neišmokė kaip tas aprangos elementas vadinamas. Kažkodėl iš tokio apsirengimo ir kojų kreivumo nesitikėjau išgirsti rišlių, ilgesnių nei 3 žodžiai, cenzūrinių sakinių. Nustebau. Vienas sako kitam: "Tu taip užaštrintai į viską reaguoji, nes tavo nervų sistema išsiderinusi." Oho, galvoju. Hm, galvoju. Mane irgi daug kas paskutiniu metu užknisa, galvoju, matyt irgi nervų sistema išsiderinusi.
O ant šaligatvio gulėjo nedgyvas žvirblis. Toks visai negyvas ir netradicinėj pozoj numiręs. Keistai pasviręs ir snapu atsirėmęs į šaligatvio plyteles. Pamatė  kreivakojai praeiviai žvirblį ir sako: "Stručiu apsimeta!".
Išvaizda apgaulinga.