2011 m. gruodžio 5 d., pirmadienis


Vat aš ir sakau - nieko šiaip sau nebūna. Nėra, tiesiog nėra gamtoje jokio "šiaip sau". Ar girdėjote chemijoje, matematokije "šiaip sau" dėsnį? Nėra ir nebus. Penkiasdiašimt aštuoni Einšteinai kvadratu neatras pagal jokias nano tikimybių teorijas "šiaip sau". Nei kvantinėje, nei stygų, nei žalvarinių triūbų teorijoje. Nėra jokio "šiaip sau". Pamiršk "atsitiktinai".
Jei neturi paaiškinimo, kodėl taip ir ne kitaip atsitiko - išsitrauk iš po lovos krištolinį rutulį ir jis tau pasakys, jei neturi krištolinio rutulio - išsitrauk krepšinio kamuolį (veikia taip pat efektyviai) arba tiesiog atsistok priešais veidrodį ir pats sau pasakyk: ką prisivirei, tą ir srėbk.
Daug yra tam paaiškinimų: ką pasėsi, tą ir pjausi; kaip šauksi, taip ir atsilieps; belskis ir atidarys; ieškok kaip duonos ir rasi.
Jei turi krepšinio ar kitoki kamuolį gali paspardyt, krištolinio rutulio spardyt nerekomenduojama.


O penktadienį ėjau į "Blue Orchid Enterprise" seminarą. Keistas pavadinimas - "Žydroji orchdėja", skamba kaip gėjų baras. Ta orchidėja bando iš Sedovos daryti žmogų (ne, tai ne anoniminių alkoholikų klubas). Atsisėdau į laisvą vietą. Išdalino korteles vardams užsirašyti. Užsirašiau. Žiūriu - o kaimynas vardu Adam. Visi pamatė ir pradėjo kikenti "Eva and Adam". Ir pataikyk tu man taip atsisėsti. Iš 20 žmonių - prie Adomo. Atsitiktinai? Gal. Nes ta vieta buvo patogi, į galą sėst nenorėjau. O gal dėl to, kad jis animatorius, o visi kiti bankininkai/buhalteriai/marketingistai. Nuobodžiai rimti.


Pažįstamas egiptietis šiandien pirmą kartą matė iš dangaus krentančius ledo gabaliukus (aka kruša). Sniego dar nėra matęs. Kai tai pasakė, aš pasijaučiau tokia ooooooooooo. Na tokia ooooooooo - gyvenimo mačiusi. Nes sniegą žinau. Gilios žinios - kartais net iki juosmens, prie Kauno marių. Na ir kas, kad apie visokius marketingus jis išmano 1000 kartų daugiau, nei aš... Kas yra tūkstantį kartų daugiau už nieko? Bet vis tiek - nesvarbu, ką jis žino, nesvarbu, kad jo protėviai kartu su ateiviais piramides statė, kai mano protėviai virvelinę keramiką išradinėjo, nes neturėjo į ką alų pilstyt. Ber jis gi SNIEGO nematęs!
Karibietė iš Sent Vinsento ir Grenadinų nežino kas yra Antrasis Pasaulinis karas. Kitas pusrutulis, kitas pasaulis.  Na, aš irgi daug ko nežinau. Ne tame esmė. Bet netgi WW2 nežinojimas- smulkmena palyginus su sniegu!
Vat tik dabar supratau, kad labai labai labai pasiilgau sniego.

Karoliukas po mano "M" ir "K" klavišais kiekvieną kartą smarkiau paspaudus, skamba taip skania skaniai, kaip tarp dantų trupantis griliažas. Ir man kaip Pavlovo šuniui sustiprėja seilių liaukų sekrecija.