2011 m. gruodžio 23 d., penktadienis


Vat ką aš moku, tai moku - sukelti gaisrą. Bet tokį ne iki galo, o tik šiaip, kad labai smirdėtų. Kai daug dūmų ir nesupranti kas gi vis dėl to dega. Tada randi liepsnos židinį. Skubiai likviduoji. Atidarai langus, duris. Evakuojies iš apnuodytos zonos ir tada ateina mintys apie gyvenimo trapumą. Taip. Panašu, kad reikėjo senelio šalčio prašyti gesintuvo. Arba bent jau dujokaukės.
Šį kart gaisro sukėlėjas - stalinė lepa. Išėjau į virtuvę, grįžau į kambarį - o kambarys smirdi gerai pažįstamu degančios plastmasės dūmu. Pasirodo stalinė lempa, stovėjusi ant grindų prie lovos, keberiokšt ir kažkokia mandra philips nano lemputė savo nežabota kaitra ištirpdė kiliminę dangą. Taip. Visai.

Lempa žudikė ir ištirpęs kilimas.

Nepamenu, ar pasakojau vasarą, kaip važiavau mašinoje, o po mano uodega ruseno sėdynė. Ir nieko, kokias 15 minučių sėdėjau virš potencialaus gaisro pavojaus. Tik išlipant pamačiau iš po sėdynės rūkstančius dūmus.
O šios dienos horoskopas sako: "Let the fire burn red hot.". Diena tik prasidėjo, t.y. para tik prasidėjo, iki dienos dar reikia pamiegoti. Koks dar čia red hot. Užtenka man ir melting beige.