2012 m. vasario 1 d., trečiadienis

Ten kažkas buvo

Šiandien pusę dienos galvojau kažką labailabai parašyti. Tokio labailabai, kad norėtųsi pasidalinti su visu pasauliu. Na, su ta išrinktąja žmonijos dalimi, kuri supranta keistą kalbą, kuri likusiai neišrinktąjai žmonijos daliai skamba kaip "škiškiški". Su tos išrinkotosios dalies dalimi, kuri turi internetą, skaito blogus ir žino apie mano egzitstavimą. Ta dalies dalies dalies dalis galbūt nėra labai gausi visatos mąstu, bet man labai svarbi. Negi sukčiau pusę dienos galvą dėl kažko nesvarbaus?
Tai buvo labailabai.
Bet buvau užsiėmusi visokiais veikimais. Dirbimais. Bendravimais. Kavos gėrimais. Kaukių baliaus kostiumo rinkimais. Gimtadieniais. Ir kitais svarbiais svarbumais. Parėjus namo, atsisėdus ramiai su arbatos puodu prie baltojo ekrano sėdžiu, rymau ir nieko nebeprisimenu. Niekonieko. Neseniai rašiau apie "delete" mygtuką galvoje. Atšaukiu tą norą. Neteisingai jis veikia. Ištrynė ne tą mintį, net nepaklausęs "are you sure?".
Išrinktieji, nepykite. Nebus labailabai.
Geriau visi draugiškai nusišypsome ir nebesukame galvos dėl nieko. Nei dėl labalabai svarbių dalykų, nei dėl nelabai.


Deja, nežinau šio mielo paveiksliuko autoriaus. Genialu.