Išsirito.
Jau buvau pradėjus nerimauti.
Bet šiandien širdis jautė - laikas.
Pietaudama išgirdau keistus garsus. Kažkas vyko kaimynų balkone. Negarsiai. Bet girdėjosi sujudimas. Nepuoliau žiūrėti - nenorėjau savo smalsumu sugadinti svarbios akimirkos.
Vėliau atsargiai iškišau nosį - iš po mamos pilvo kyšojo kažkas panašaus į apipešiotą suvažinėtą viščiuką. O ta rūpestingai jį valė snapu. Kaip katės prausia kačiukus. Taip pat švelniai.
Kai noras nupapaparacinti nugalėjo padorumą - suvažinėto viščiuko jau nesimatė. Saugiai ir šiltai paslėptas po pilvu.
Bet balandė pasikeitė - tupi išsipūtusi nuo laimės. Švyti motynistės džiaugsmu. Net oranžinė akis ne taip įtariai stebi. Tėčio laikysena irgi pasikeitus - oriai žingsniuoja stogu. Net šlubuoja oriai. Krūtinę atkišęs. Galvą atlošęs. Išdidžiai sukioja snapą.
Tokios mano balkoninės naujienos.