2012 m. kovo 31 d., šeštadienis

Narcisizmas

Papasakosiu jums dar apie Angliją. Atrodo, jau ir taip viską apie ją žinome: čia yra sena karalienė, dviejų aukštų autobusai ir daug futbolo sirgalių.
O dar yra narcizai. Jie auga kur tik nori. O nori jie visur. Ir tai jiems beveik pavyksta. Pievose, parkuose, pakelėse... kur pažvelgsi - visur geltona.


Anglija - narcizų kraštas. Per šias kelias savaites mano akys regėjo daugiau narcizų, nei per visą prieš tai buvusį gyvenimą.


Ne, aš nesiskundžiu. Kvietkeliai man patinka. Tik, kaip su visais perdaugumais, tai, kas buvo gražugražu tampa tiesiog ok.
Atsimenu, kaip sausio mėnesį eidama į gimtadienį nupirkau neprasiskleidusių pirmųjų narcizų puokštę. Ir kaip visi paskui džiaugėmės kai jie skleidėsi ir žydėjo. O dabar - pilnos pakelės.


Taip jau yra gyvenime - geriau mažiau, nei per daug.
Ir geriau ne pakelej.
Nors. Ką aš čia rašau - drybsant narcizų pievelėje supranti, kad iki pilnos laimės NIEKO NETRŪKSTA.