2012 m. balandžio 25 d., trečiadienis


Jau kažkada rašiau, kad kartais vienintelis atsakymas į klausimą "kodėl?" yra tiesiog "todėl". Ir viskas. Norint galima sukti galvą kol nusisuks. Sukurpti keletą logiškų  paaiškinimų variantų. Bet logiški jie bus tik vienos galvos ribose. Išėję iš kaukolės ribų jie neteks visos prasmės ir taip vadinamos logikos. Su plačiu pasauliu ir konkrečiais žmonėmis, kuriems jie buvo taikyti, jie neturi nieko bendro. Jeigu toks paaiškinimas patenkina ar bent trumpam nuramina - galima juo įtikėti. Bet geriau laikyti privačioj tyloj, nes garsiai ištartas sprogs kaip muilo burbulas.
Todėl lieka "todėl".
Atėjo į svečius vienas pažįstamas. Pamatė mano paveikslą - katinas su sparnais. Klausia mandagiai - čia tu tapei? Aš. O kodėl katinas su sparnais?
Ir ką čia atsakyti? Kaip paaiškinti žmogui? Normaliam žmogui. Kuris žino, kad katinų su drugelio sparnais nebūna. Žino jis ir kad aš haliucenogeninių medžiagų nevartoju. Man tai visiškai aišku kodėl katinas su sparnais. Tiesiog, kad - todėl. Nes jis SU sparnais.
Bet, kad nestatyti savęs ir katino į nepatogią padėtį, sukūriau atsakymą - nes jis laimingas.
Tiko. Nuramino ir patenkino. Nors ir netiesa. Bet tai vienai atskirai paimtai galvai tinka. Ir gerai. Ir rami galva.
Bet iš tikrųjų ne todėl. O tiesiog TODĖL.
Gal aš čia keistai dėstau mintis ir žodžius... "Todėl" yra žinojimas be paaiškinimo. Toks vidinis žinojimas už žinojimo ribų. Kai žinai, kad taip yra - ir ramu.
O kartais žmonės elgiasi keistai. Kažką padaro ar pasako. O tu stovi vidury gatvės išsižiojus ir galvoji "kodėl?". Kartais kelias dienas galvoji. Ne, nestovi toj pačioj vietoj išsižiojus. Užsičiaupi ir nueini. Paskui praeidama tą pačią vietą vėl pagalvoji "kodėl?"...
Bet dabar supratau - tiesiog "todėl". Nes iš tiesų, net pats žmogus nežino kodėl. Nes nėra jokio kodėl ar dėl ko. Tiesiog "todėl".
Kaip katinas su sparnais.