2012 m. birželio 26 d., antradienis

Anglėjimas

Pažįstama prancūzė sako - tu kalbi ne kaip anglė. Kodėl? - klausiu. Tu turi nuomonę. Ir ją sakai.
Na. Ne tiek aš durna, kad visada ir visur sakyti savo nuomonę. Bet - tam pokalbis ir yra, kad išsakyti savo pozicijas, paaiškinti, argumentuoti. Jei nuomonės sutampa - puiku. Bet tuo ir baigiasi. Įdomiau juk, kai pašnekovas turi kitokią nuomonę ir moka ją pateikti. Tai praplečia akiratį.
Ir tas dėdė, kuris į mūzas pretendavo ir į mano vaiko tėvus siūlėsi irgi taip sakė "tu man patinki, nes per pirmą mūsų pokalbį mūsų nuomonės nesutapo, aš noriu su tavim turėti vaikų". Hmmmm... Mano manymu, čia dar ne pretekstas giminės pratęsimui...
O anglai, jie dažniausiai pasako, kad viskas gerai, viskas patinka, nuostabu ir t.t.
Taip, aš ne anglė. Ir niekada nebūsiu. Tačiau anglėjimas vis gi vyksta.
Pripratau prie priešingo eismo.
Aš ne didelė jūrų marių ir kitų vandenų gyventojų valgytoja. Valgau, bet retai. Bulvyčių fri irgi maistu neskaitau. O "mushy peas" - tokie virti grūsti žirniai, žalia pliurza, beveik be skonio - pirmą kartą man sukėlė visų penkių pojučių pasišlykštėjimą. Bet. Laikui bėgant tradicinis angliškas "fish and chips" man ėmė patikti. Visgi neaišku kokiame aliejuje keptas maistas nėra dovana organizmui, todėl valgau nedažnai. Tradiciškai fish & chips turi būti suvynioti į laikraštį, bet šiais laikais dažniausiai vynioja į ruda popierių. Tikri anglai bulvytes dar laisto actu. Ai, jie viską laisto actu.



Lietuvoj 3 paskutiniu metus gyvenau be TV. Atvažiavus į salą. Dariau valgyt. Tuometinis širdies draugas įjungtia TV ekraną. O, sako, "Coronation street" eina. Muilo opera. Aš pasipiktinau, visi plaukai net pasišiaušė -  aš muilo operų nežiūriū! kuo tu mane laikai?  aš ne tokia moteris!
Ir, ką jūs manot, laikui bėgant pradėjau vis gi aš žiūrėti šitą reikalą. Tik niekam nesakykit. Nėr kuo čia didžiuotis.
Bet vis gi "Coronation street" yra seniausia Jungtinės Karalystės muilo opera. Eina nuo 1960 metų. Iš pradžių buvo juodai balta net. Taip. Jai jau 52 metai. Ir eina ir eina. Ir eis. Močiutės žiūrėjo, dabar jų anūkės žiūri. Jei neklystu, ten yra išlikęs vienas aktorius, kuris filmuojasi nuo pat pradžių. Veiksmas vyksta Mančesteryje, vienoje gatvėje - Coronation street. Be abejo ten visi jau persiseksino, persiženyjo, persipyko - nes viskas vyksta viejoje gatvėje. Neklauskit, kodėl jie nebendrauja su likusiu pasauliu. Banalu, primityvu iki negalėjimo. Lėkšta ir nuspėjama iki koktumo. Bet smagu.
Aš žiūriu per ITVplayer.
Iš pradžių nemėgau eilų. Nes buvau pripratus prie lagerių. Dabar pirmenybę teikiu eilams. Ir galvą mažiau skauda.
Bet yra dalykai, kurių niekada nesuprasiu. Pvz. Marmite. Tai tokis tamsiai rudas tepalas. Kai kurie žmonės jį tepa and dounos ir netgi valgo. Ir kažkodėl tiki, kad tai yra sveika. Jie įsitikinę, kad tai yra mielių ekstraktas. Nežinau nežinau. Aš paragavau jį vieną kartą, žingeidumo vedama. Nesu niekada ragavus seno arklio myžalo. Bet teoriškai įsivaizduoju būtent taip. Aš ne ekstremalė. Tepu and duonos humusą.
Kitas reikalas, stebinęs mane visą žiemą - anglų ir ypač anglių nejautrumas šalčiui. Paaiškinimas turbūt alkoholis ir fanatiškas noras gražiai atrodyti. O gal ir ne. Gal vis gi Marmite suteikia nežabotos energijos ir sveikatos.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą