2012 m. birželio 24 d., sekmadienis

 
Tęsiant romantikos temą. Pusryčiams - ledai. Romantiška? Gal. Skanu ir nereikia gaminti.
Mano teta kiekvieną kartą kalbant per skaipą klausia - ar turi, Ievute, širdies draugą? Ne, neturiu. Į tai atsakymas - ilgas atodūsis. Bandau nuraminti tetą - bet aš turiu draugų, neliūdna man. Tai ne argumentas, neįtikina tetos. Vėl gilus atodūsis, toks, kupinas širdgėlos ir beviltiškumo - bet ŠIRDIES draugo neturi...Achhhhhhhhhhhhhhhhh...
Matyt mano teta įsivaizduoja, kad be širdies draugo mano gyvenimas niūrus ir šaltas kaip angliška vasara, kad Ievutė tik sėdi prie langelio, neina į darželį skinti žalių rūtelių, jai dieną naktį rūpi, kaip su berneliu širdies draugu būti.
Bet, ačiū dievui, kalendorius rodo ne 19 amžių. Gyvenimo modelių pasirinkimas gausesnis nei - Vingių Jonas, paskenduolė, vienuolynas.
Vieną vakarą, prieš kokį mėnesį, krapštydama savo grožius, pajaučiau, kad trūksta kažkokios ugnelės, įkvėpimo. Ir prisiminiau skelbimą, apie kurį rašiau kadaise. Tada man tai pasirodė keistokai. Bet patiko. Įdomu, kaip tai merginai sekėsi. Jei netyčia arba tyčia pažįstate ją - Vilnius mažas - perduokite jai linkėjimus ir didelį AČIŪ nuo manęs. Nes, prisiminus tą skelbimą, pagalvojau pagalvojau ir supratau - trūksta man mūzos. O tada paėmiau ir sukurpiau skelbimą:
"Muse wanted!
Female artist is looking for a male muse. 
Must have excellent inspiring and motivating skills. Duties will include to inspire and kick ass when needed.
No previous experience required as full training will be given. :)
Flexible hours.  
In exchange can teach drawing, painting, Russian etc."
Ir įkėliau į gumtree.com.
Dėl to "full training" perlenkiau, nes kai pasipylė laiškai, klausiantys ką reikės daryti - susigriebiau, kad iš tiesų net ir nežinau kaip tos mūzos įkvėpia. Nežinojau, nežinau ir nežinosiu. Bet tie, kurie yra mūzos - tie žino. O gal ir nežino, bet jiems gaunasi.
Rezultate, po ilgos ir varginančios atrankos turiu 5 mūzas mūzus, ai nesvarbu. Visi jaunesni už mane. Ir taip juokinga būna, kai kalbame ir sakau - o atsimeni laikus, kai dar interneto nebuvo... Ir sako - ne, jau neatsimenu. Ir suprantu, kad oi, kita karta, ir paglostau savo 2 žilus plaukus.
Vienas mūzas, tiesa, buvo vyresnis. Bet jis pareiškė, kad nori su manim turėti vaikų. Į ką aš atsakiau, kad nenoriu savo genų maišyti su jo ir žiūrėti, kas ten gausis. (Nesakykit mano mamai ir tetai - jos desperatiška laukia anūkų). Žmogus įsižeidė, bet vis tiek duoda nemokamus bilietus į teatrą ir pažįstamų menininkų telefonus.
Susiskambinau su jo draugės drauge. Prancūzė. Daro tekstilinius papuošalus. Susitarėm susitikti. Aš kaip visada pusę dienos krapščiausi, tada žiūriu - laikas laikas. Greitai nusiprausiau, net galvos neploviau, nes nebuvo kada džiovinti, nepasidažiau  - ai, galvoju, su moterim susitinku, galima ir taip - neplauta galva ir nesidažius. Susitikom. Plepam. Ir ji sako - "palikau vaiką pas draugę, o ji sako - tu šiandien gražiai apsirengus ir pasidažius. Sakau - taip, einu su LIETUVE susitikti..." Sėdi ta lietuvė, ranka plaukus kedena ir šypsosi šypsosi - šypsena geriausias papuošalas, girdėjau taip sakant. O ji tęsia mintį "Nieko seksualinio, bet man svarbu patikti žmogui ir kad tu man patiktum, fiziškai..." Džinsai, sportbačiai, dryžuota maikė, rudas švarkas, neplauta galva... ir šypsena ŠYPSENA - geriausias papuošalas. Sako Mod "ir aš džiaugiuos, kad tu patraukli, malonu, kai žmogus gražus". Ir aš toliau šypsausi.
Labai stengiausi rašyti apie romantiškus dalykus. Mūzos - romantiška. Prancūzė - romantiška.
Einu galvos plauti.