Pažąstyse atsirado guzai. Galvoju - arba svetimimų embrionai ten auga, arba sparnai. Tikriausiai sparnai.
Palietus skauda - turbūt normalu, kai sparnai kalasi.
Ir šiaip savijauta varginanti. Nekasdieną gi į angelą pavirsti.
Norėjau daktarui parodyti šitą evoliucijos stebuklą - bet ne taip čia ir paprasta pas jį/ją patekti. Sakė laukti skambučio. Laukiu.
Jei rimtai, niekada neturėjau pažąstyse skausmingu guzų. Buboninis maras?
Turiu mokinę ginekologę, pažįstamą diabeto tyrinėtoją ir netgi alzheimerio ligos. O pažąstų limfmazgių ne.
Internetas šiuo klausimu pareiškė, kad reikia valgyti kasdien šviežius česnakus, ilsėtis ir vengti spiritinių gėrimų. Labai įdomi fomuluotė.
Pvz. kas nors sakys:
- Einam į pabą po pintą.
O aš elegantišku rankos judesiu atsakysiu:
- Ne, gerbiamasis, aš vengiu spiritinių gėrimų.
Ilsiuosi, vengiu ir vartoju česnakus.
Ta proga prisiminiau vieną iš teisingo gyvenimo taisyklių "Atsikratyk visko, kas nėra naudinga, gražu ar linksma". Bėda tame, kad "naudingo" ir "gražaus" savokos gana plačios. Labai norint praktiškai viską galima galima priskirti gražaus ir naudingo kategorijai.
Atsibodo guleti lovoje ir kvepėti rožėmis (nusipirkau rožių kvepalus antradienį ir kvepiu be sustojimo. patraukė ant rožių kvapo - bobėju?). Galvoju gal reikia atsikratyti visko negražaus, nenaudingo ir nelinksmo...
Bet paskambino daktariukas ir pakvietė parodyti jam savo pažąstis.
Simpatiškas daktariukas. Sako ne maras, ne svetimas ir ne sparnai. Virusas. Liepė ibuprufeną gerti ir ilsėtis. Apie česnakus ir spiritinius gėrimus nieko nesakė.
O eidama namo nusipirkau loterijos bilietą ir krevečių mišrainės. Bandžiau save įtikinti, kad krevetės labai sveika ir skanu. Eilinį kartą nepavyko.