2012 m. rugsėjo 8 d., šeštadienis

Baklažanizmas

Brangūs internetiniai praeiviai dažnokai užsuka į mano kuklų blogą guglinėdami baklažanus.
Baklažanas - viena iš mano mylimiausių daržovių... kaip ir 50 kitų.... išeina, pas mane toks, mylimų daržovių haremas. Bet šitoj srytį poligamija tik į naudą.
Dažniausiai aš gaminu paprastuoju šaldytuvo tyrinėjimo būdu - ką radau, pats kaltas.
Šį kart radau baklažaną, mažiukus kukurūziukus, saldžią bulvę, morkas, svogūnus ir padažų.
Baklažanus supjausčiau mažais gabalėliais, sumečiau į keptuvę. Ten pat smulkiai pjaustytas svogūnas ir kukurūziukai.


"Smulkiai" - labai reliatvi sąvoka. "Stambiai" - mano kalboje reiškia pvz., svoūną į keturias dalis. Viskas, kas yra mažesnis už tai - vadinasi "smulkiai". Bet kiekvienas gali smulkinti priklausomai nuo perfekcionizmo ir OCD lygio.
Visokius tokius makalus aš gaminu didelėje a la wok tipo keptuvėje. Labai patogu - maišant neišsidrabsto.
Uždengiu dangčiu. Pačią antrą dieną dangtis bandė nemokšiškai skraidyti, aišku tėškėsi veidu žemyn, rankena nulūžo, kas smarkiai apsunkina mano kulinarinį gyvenimą. Bet mes gi ne iš tų šokėjų, kuriems genitalijos trukdo.


Tada pagriebiu sadžiąją bulvę, kuri labai panaši į žuvį. Ir supjaustau atitinkamai smulkiais, plonais gabaliukais.


Ir ten pat, ir ten pat. Pas visus.


Morkyčių nesmulkinau, tiesiog šmak šmak šmak.


Tuo tarpu verdu kuskusą. Kuskusu makalo nesugadinsi.
O padažais galima. Paragavau abu padažus. Nepatiko nei vienas. Todėl įdėjau po gerą šaukštą abiejų. (moteršika logika).



Į taip vadinamą troškinį, nors vis gi aš linkus tai vadinti makalu, sudedu kuskusą.
Paragauju. Vis tiek kažko trūksta. Įdedu šaukštą garstyčių.


Dabar, galima sakyti, pabam.


Valgau su tarkuotu sūriu ir tahina. Su tarkuotu sūriu ir tahina apskritai viskas skanu. Ne, aš visai ne tai noriu pasakyti. Skanu ir be sūrio ir tahinos. Bet su jais dar geriau. O gerumo skanumo per daug nebūna gi.