2013 m. sausio 2 d., trečiadienis


Po ligos, pilnaties ir švenčių rytas vakaras pasiklydo paroje. Vakaras nusistūmė į paryčius, o rytas pavirto į skausmingą kovą su visais pasaulio miego dievais. Lova įgyja super gravitacijos jėgą, kuri traukia patalan kaip juodoji skylė. Kiek jėgų - valios ir fizinių - reikia atplėšti galvą nuo pagalvės. Daugiau negu išnešti visus sojuzus ir opolus į Žemės orbitą.
To be honest, valios neturiu visai. Valios genas miega išjungtas, užgožtas prokrastinacijos genų. Bet žadintuvas skamba taip bjauriai kas 7 minutes ir tas abstraktus žodis "reikia" nugali.
Kodėl ant lovos galvūgalio stovi tarka? Todėl, kad  3 val. nakties užsimaniau tarkuotų morkų su obuoliais ir medumi. Ir 3 puodukai - dryžuotas, žirniuotas ir autobusuotas. Žvakė. Rožinis kvarcas ir nežinau, kaip vadinasi vietinio medžio šaka.
Žadu sau ir visiem vaikščioti į baseiną. Bet, kaip ir viskas moters gyvenime - tai komplikuota. Artimiausias klubas - nebrangus, bet prastas. Nors aišku, galima nesiprausti ten, o bėgti namo. Kitas šiek tiek toliau - bet baseinas labai mažas. Dar yra didelis didelis baseinas, kuriame nebuvau, Aquatics vadinasi, ten ir sportininkai profesionalūs plaukioja, galiu ir aš teliuškentis.
Kaip ir pridera moteriai - aš nepatenkinta savo figūra. Visi kiti patenkinti. Laikinai einantis berniuko pareigas - patenkintas. Masažistas - patenkintas, masažuoja mano užpakalį su įkvėpimu. O aš - ne. Nors, man atrodo, kad čia daugiau "taip reikia" aspektas, o ne tikras nepatenkinimas. Kažkada seniai seniai, kai buvau jaunesnė, man rūpėjo makiažai ir kitos nesąmonės. O dabar - dažausi kartą į mėnesį, nagus lakuoju dar rečiau. Bo tingiu, bo nafig?
Taigi, jaunimas. Žinau tą jausmą, kai artėja 30. Atrodo - viskas. Senatvė, pleiskanos, serialai ir barsčiai. Bet tai netiesa, netiesa, netiesa - po 30 gyvenimas tik prasideda. Niekada nesijaučiau taip gerai, kaip dabar. Nebėra poreikio patikti, įtikti, tikti. Take it or leave it - ir taškas. Atsirado ramus patenkintumo jausmas. Man gerai.
Pala, o apie ką aš čia.
Tai va. Išstrūkau iš lovos spastų. Išsiruošiau. Ir grybšt grybšt - rakto švarko kišeniuje nėra. Durys užrakintos - net net negaliu išeiti į lauką. O užpakalinės durys tiek išbrinko, kad neatsidaro. Tikrinu visas potencialias kišenes ir lentynėles. Nėra. Kaimynai išėję. Ir ką daryti?
Atšaukiau reikalus. Sėdžiu namų spastuose.
Žiovauju. Gurkšnoju kavą. Bandau tikėti kavos magija.
Hiacintai nuvyto.
Reikia judintis.