Ketvirtadienį eisiu pas daktarą endokrinologą. Atsiuntė laišką, kad nepamirščiau.
Vis tiek galiu pamiršti.
Arba ateiti kitą dieną.
Praeitą savaitę du kartus atvažiavau į susitikimus valandą per anksti.
Ir toks kvailas jausmas... Kaip iškritus. Tikrai. Dairaisi aplink. Žmonės juda, šneka, mirksi, kvėpuoja.
O aš nesuprantu, kur dingo valanda.
Turėčiau džiaugtis - va jinai, va. Priešaky. Sutaupei valandą. Džiaukis. Paprastai jų trūksta. Visi nori dar. O tu va - iš kišenės ištraukei balandį, iš cilindro baltą triušį ir visą valandą iš rankovės.
O aš dairausi ir nesuprantu nieko. Smegenys spragtelėjo, sukibirkščiavo ir paleido procesą iš naujo. Kaip kompiuteris, paspaudus "restart".
Labai keistas jausmas.
Gūžteli pečiais, pasitaisai plaukus ir vaizduoji, kad nieko neįvyko.
Reikės endokrinologui papasakoti.
Kaip aš netenku proto.
Bet tai ne taip erzina, kaip nagų skilimas. Arba nagai reikalingesni, nei protas. Arba proto vis gi daugiau, o nagų tik 10.
Kaip žinia, mūsuose priimta dalinti medicininius patarimus, nes kiekvienas dūšioje daktaras, politikas ir vedybų konsultantas. Prisiklausiau patarimų apie žuvį, jūros gėrybes ir kitus jodo šaltinius. Nes juk kaip - skydliaukė lygu jodas. Internete prisiskaičiau visko, ko nereikia. Visų ligų atveju patariu - interneto neskaityti, geranoriškų patarėjų neklausyti. Nes skydliaukė ne visada lygu jodas. O tuo labiau šiais - joduotos druskos laikais.
Dėl viso pikto, sveikatos priedų parduotuvėje pasiteiravau jūros dumblių. Paslaugus jaunuolis iš karto paklausė ar turiu kokį nors sveikatos sutrikimą. Skydliukė, sakau, sutrikus. Hyper aktyvi. Nereikia, sako jaunuolis, jums dumblių valgyti. Nes jodas paskatins tiroksino gamybą, o jo ir taip per daug.
Reikės daktaro paklausti.
Bet medicinionio išsilavinimo žmogus sako - skydliaukės mechanizmas sudėtingas. Tiroksino gamyba kaskadinis pricesas ir neaišku, kuriame etape sutrinka. Dar medicina ne iki galo supranta šitą mechanizmą.
O ką daryt, jei dėl kaskadinio proceso sutrikimo aš proto netenku, o tuo labiau nagų?
Eiti pas daktarą.
Nusipirka vitaminų nagams.
Užjaučiu 'biškiuką' dėl skydliaukės. Ne kiek dėl ligos, o kiek dėl žinojimo, kad sergi kažkuo, kuo nebūtina. Nauja atsakomybė ant pečių.
AtsakytiPanaikintiPati ją turiu jau 2 metus, vis dar nesusitaikau su jos egzistavimu. Ir abu metus žadu ja atsikratyt įdarbinus pasąmonės galias, bet visada pamirštu. Taip ir gyvenu, kaip su kokiu nenorimu kaimynu. Tik mano tinginio liga, storėt verčia, tamstos matau atvirkščiai.
Lauksiu įrašų su viltim, jog viskas normalizuosis. Ir saugok protą, prireiks dar. :*
Ačiū. :)
AtsakytiPanaikinti