Mane labai gasdina pasakymas "aš žinau, kad tau tikrai patiks". Po šitos frazės mane užpuola dvigubas nerimas. Labiau nerimui išreikšti tinka angliškas žodis "anxiety" - angzajieti. Tas aštrus angza-angza-angza malasi viduje neduodamas ramybės. Ne, šituo atveju ne tiek. Tik truputį. Tik labai tylia angza-angza-angza...
Baisu - o jei nepatiks? Dar baisiau - o jei tikrai patiks? Negi taip mane kiaurai mato? Baisu būti nuspėjama. Ar čia toks totalitarizmas? Visiems privalu patikti. O jei?
Ir žiūriu su baime - kaip katė į dulkių siurblį - į tai, kas man tikrai patiks.
Ir dažniausiai patinka. Arba nelabai, bet mandagiai šypsausi ir kultūringai meluoju.
Ir nieko čia baisaus.
Tik tokia fobija.
Nu kas gi be jų.
Angza-angza-angza...
Visiškai suprantama fobija, kai kitas (?!) tave pažįsta geriau, nei tu pats. Čia gal daugiau įkalbinėjimo faktorius veikia? Tarkim, "einam einam, tau patiks", o ne "einam einam, tau (gal) visai nepatiks"...
AtsakytiPanaikintiMan atrodo, mane gasdina kito žmogaus noras žinoti, kas man patinka ir kas ne.
PanaikintiAišku - čia tik mano tarakonai. :)
Žmogus tiktai nori, kad man patiktų. Stengiasi. O aš įžvelgiu sąmokslą. :)
Hmmm... O man atrodo, kad visai neblogai, kai kitas žino, kas man patinka, pvz, tada vietoj lauko skintų gėlių negauni dygliuotų rožių :D
PanaikintiTaip, gerai, kai žmogus žino, kas patinka. Ir stengiasi, kad patiktų.
PanaikintiTik tas, "aš žinau, kad tau patiks" gasdina. Tas kito žmogaus įsitikinimas, kai aš pati dar nežinau, nes pvz. dar niekada to neragavus, o jau už mane nuspręsta, kad patiks.