2013 m. spalio 27 d., sekmadienis



Pas mus buvo incidentas.
Dar vienas.
Dangus lubos nugriuvo. Ar kaip čia dabar tai vadinasi literatūrine kalba - kai gabalas lubų nukrenta ant grindų. Ne taip, kad jau visai skylė pas poną dievą - tik tapetai ir gipsas. Bet nemažai nemažai taip - kokis geras metras ant beveik dviejų.
Įtrūkimas toj vietoj mums akis badė porą savaičių. Kaip ir dainuojantis tualetas - nuleidus vandenį baubė, kaip skerdžiamas hipopotamas. Bet mes visi šio namo gyventojai tokie labai jau laid back, neliteratūrine kalba tariant - liurbiai. Kol dangus negriūva - į lendlordą nematome reikalo kreiptis.
Tualetas dainavo ilgai. O ką? Mes kolektyvas darnus, paslapčių vienas nuo kito nelaikom - visi žinom, kad kažkam ką tik palengvėjo. Valio. O jei nuleidus vandenį baubimas dar pagarsėja - reiškia žmogus higieniškas, rankas plauna. Todėl ir be bakteriologinės ekspertizės aišku, kad Džo geriau rankos nespausti.
Mane dainuojantis tualetas užkniso, net gi labai. Ypač naktį. Prabusti nuo to, kad kažkam palengvėjo, valio - nelabai smagu. Tačiau viduje sėdintis žemaitiškas, o gal kazokiškas vriednumas tyliai džiūgavo - tualetas gi už nemylimo kaimyno Filo sienos. Che che che. Man blogai - o jam dar blogiau! Che che che! (Gargameliškai trinu delnus). Jį tas baubimas turėtų labiausiai iš proto varyti. Bet, kaip ir 99% šio pasaulio reiškinių - ar šviečianti saulutė, ar kaimyno gimtadienis, ar šaldiklyje sprogęs cocacolos butelis - sukelia jam vienodą reakciją "not bothered".
Tačiau vieną dieną lubos įgriuvo. Karma mūsų pasigailėjo ir atliko lubų griuvimo aktą niekam ne ant galvos. Išvados - mes žmonės geri. Ir katinas geras. Jei būtų kokių praieties nuodėmių - karma/aka dievo pirštas tokios progos kaip griuvančios lubos šiaip nepraleistų. Griūtų ant nuodėmingos galvos. Bent jau dalis žmonių galvoja, kad niekas šiaip sau be priežasties nekrenta ir vadina tai karma.
Susirinkom - aš, Krisas, Džo ir Styvas (katinas). Filas net nepasivargino nusileisti - pažiūrėti, kas įvyko - not bothered. Katinas pauostė gipso gabalus.
- Reikės skambinti lendlordui, - sakau.
- Gerai, kad aš čia nesedėjau, - sako Krisas, - kompą sugadintų.
- Styvas šianakt miegos pas mane, nesaugu čia, - motiniškai pareiškė Džo. Po viena pažąstim pasikišo katiną, po antra - katino lovą.
- Ir dėl tualetoo pasakyk, prie to paties, - sako Krisas.