Aš visada tikėjau, kad tik mūsų postsovietiniai santechnikai, tai tokia atskira žmonių porūšis. Pasirodo - ne.
Santechnikas - jis toks... santechnikas.
Kaip atrodo vidutinis statistinis apibendrintas santechnikas. Greičiausiai Algimantas arba Juozas. Su ūsais. Be ūsų - netikras. Kleckuotas megztinis. Rankoje dėžė pilna šūdgalių - ne, ne įrankių, įrankiai kokie 3, o toliau šniūreliai, gelažukai, gumytės, įvairaus kalibro varžteliai, sraigteliai, kurie su santechnika nieko bendro neturi ir kitoks sunkiai aprašomas šlamštas. Santechnikas apžiūrėjęs varvantį bakelį ilgai kuisis savo turtuose, ras nesuprasi ką. Pasakys - aha. Ir kažkaip kažką ten pakrapštys. Bakelis nustos varvėti (tam kartui). Nusivalys rankas į kleckuotą megztinį. Įkainiai priklauso nuo oro slėgio ir pagirių sindromo.
Nepagalvokit nieko blogo. Santechnikai - kaip dantistai. Be jų mūsų civilazacija užsikauktų.
Mano darvinistišku požiūriu Homo Santechnicus atsišakojo nuo Homo Sapiens išradus pirmąjį unitazą - jei neklystu Minoso kultūroje. Nuo to laiko jie augino ūsus, valėsi purvinas rankas į megztinio pilvą ir rinko artifaktus į įrankių dėžes.
Kaip atrodo angliškas santechnikas. Jau rašiau, kad mūsų unitazas pradėjo kaukti nuleidus vandenį. Galų gale pasiskundėm lendlordui. Jis pasakė - oi, čia smulkmena, kitame name taip buvo. Tuoj sutaisysim.
Ir atsiuntė santechniką Džoną. Su ūsais. "Apsikarpyk pats" stiliaus barzda. Klezkuotas megztinis. Įrankių dėžė. Aha. Sako Džonas. Viskas aišku. Palikau jį darbuotis. Po kiek laiko pakviečia mane įvertinti savo kūrybos - aš nežinau santechnikos terminų, bet visų bakelių vidus sudarytas panašiai - svirtis su plūde, kuri reguliuoja vandens prispildymą. Tai štai - ant svirties pritaisytas kažkokie antikvariniai šniūreliai, persukti dvigubai, kurių kitas galas pririštas prie bakelio sienos, o tarp jų įkištas skutimosi peiliukas. Pa bam! Santechnikos meno viršūnė! Nuleidom vandenį. Tylu. Išėjo. Kažkas nuėjo į tualetą. Kaukia.
Po keleto pusiai grasinančių žinučių atvažiavo pats lendlordas su vienu įrankiu į guminėm tarpinėm. Pataisė.
Dar tas Džonas lubū taisymo meistras. Nereikia sakyti, kad apglaistė ir paliko.
Nors, koks lendlordas, toks ir Džonas.
Sakau lendrlordui - lubų kampas drėksta. O ten toks mažas stogelis. Matyt reikia perdengti. Ir lietvambzdis tuo kraštu eina. Drėgsta. Ne, nieko tokio sako, čia tik tapetai drėgni. Jei tapetai drėgni, tai ir po jais šlapia. Nenukris? Ne, nenukris. Ten ir prieš 7 metus buvo drėgna. Jei per 7 metus nenukrito, tai ir dar 7 nenukris...
Lendlordas be ūsų...