Mano gyvenimas teka apvalėjimo vaga. Pilvas auga. Pilvo gyventojas spurda.
Kaip nekeista, man visai patinka būti nėščia - jaučiuosi, kaip kinder siurprizas. Panašiai ir atrodau - pilvas kiaušinėja, kietėja. Ir jaučiuosi taip "aha, o aš kažką turiu, o jūs nežinot ką!". Tiesa, aš irgi nežinau. Rytoj eisiu žiūrėti į siurprizą per juodai baltą ekraną. Patikrinsiu ar mano motiniška intuicija teisi, kuždėdama, kad tai berniukas. Su kaimynu Džo susilažinom iš 10 svarų - jis sako, kad mergaitė.
Apskritai, būti neščia daug lengviau, nei aš įsivaizdavau - raugintų agurkų nesinori visai.
Beje, name irgi pokyčiai - Džo išsikraustė prieš porą savaičių. Tylu, ramu, nesmirdi, šviesos nakčiai išjungiamos... Visapusiškai gerai. Tik neaišku, kokį naują kaimyną gausiu. O į vonios dydžio kambarį nieko gero įsikraustyti negali.
Lendlordas žadėjo atvežti lovą - nes nepretenzingas Džo miegojo ant čiužinio ant grindų. Tada mes duosime skelbimą apie kambarį name su katinu ir nėščia boba - tai turėtų atbaidyti potencialius triukšmingus kenkėjus.
Gruodis kažkur praslydo - net nepastebėjau. Jaučiuosi gana pavargusi. Žadėto skraidymo su energijos perteklium neatsirado. Tikriausiai, ryšium su tirotoksikoze.
Mano manymu, nėščia moteris turi atrodyti taip:

Todėl prisipirkau Ebay mezgimo siūlų. O rusiška prigimtas paskatino: guliat, tak guliat! - prisipirkau tiek, kad teko jiems pirkti 40 litrų talpos plastikinę dėžę. Neužsidaro. Bet už tai ant dūšios gera - turiu virš 40 litrų siūlų. Galiu megzti ir megzti. Ir dar kartą megzti.
Taip va ir gruodis praėjo.
O papasakoti kaip ir nėr ką.
Tiesa, pažiūrėjau teatre "Gulbių ežerą". Patiko netgi. Nors aš į baletą žiūriu įtariai - ne tam žmonės sutverti, kad ant pirštų galų sukinėtis ir į kelnes paroloną kišti. Bet vis šioks toks kultūros lašas į mano uzbonėlį.
Vakar žiemos saulėgrįža buvo. Dienos pradės ilgėti. Kvietė mane lipti į kalną, pasitikti vėliausią metų aušrą. Bet tingisi man jau su savo kindersiurprizu į kalnus kopti. Geriau pamiegoti.
Katinas - ir toliau katiniauja. Parneša retsykiais grobį - nukankintą slieką.
Filas neteko darbo. Visiems sakė, kad metė, nes atseit nuobodus. Bet niekas juo netiki. Toliau sėdi vienas savo kambary. Priminsiu - jis visiškai su niekuo nebendrauja. Neturi nei vieno draugo. Niekur, neina, išskyrus parduotuvę. Pas jį irgi niekas neateina. Daugiau tokių nepažįstu.
Krisas bando plauti lėkštes, po to man tenka persiplauti, bet vis gi - evoliucionuoja. Išmoko kepti omletą.
Tai tiek žinių.