2014 m. sausio 20 d., pirmadienis



Jau gerą mėnesį mes gyvename be Džo. Ir žinote ką - tai yra labai gerai. Nėra Džo - nėra Džo kvapo. O Džo kvapas yra baisu. Aš net kitą kartą neidavau iš savo kambario, jei labai smarkiai nespaudė, kad tik nesusidurti su Džo kvapu.
Bandydavau save guosti, kad triukšmas yra blogiau, negu smarvė. Bet tai nepadėjo. Nes viskas labai paprasta - tai, kas tuo metu tau nuodyja gyvenimą - yra blogiausia. Nesvarbu, kad žmonės miega gatvėje po lietumi, nesvarbu, kad maži mieli kinietukai bado savo mielus mažus pirštelius ir anka tamsiuose cechuose, siūdami bjaurius sportbačius ir raktų pakabukus, nesvarbu, kiek ten toli labai toli žmonių badauja, neturi vandens ir net jokios vilties į žmonišką gyvenimą - jeigu po langu kaukianti mešina neleidžia tau miegoti - tai yra baisiausia kančia pasaulyje. Todėl Džo kvapas man buvo baisiau už visus pasaulio baisumus.
Džo išsikrausčius aš daugiau bendrauju su Krisu, o Krisas su manimi. Nes trečiasis mūsų kaimynas Filas yra koncentruota beprasmiška energometarija, kuri per klaidą gime šitoje visatoje. Čia jeigu cenzūriškai išsireikšti, paprastai aš vartojų sunkesnius epitetus.
Filo visi nemėgsta. Panašu, kad Filas irgi visų nemėgsta.
Todėl kyla klausimas - kodėl jis iš vis gyvena tarp žmonių? Visiems būtų geriau, jeigu jis gyventu vidury niekur. Tačiau vidury niekur jam nemokėtų bedarbio pašalpos ir nebūtų interneto. Per internetą jis žiūri sportą. Tai yra viskas, ką Filas mėgsta.
Filas padirba 2-3 mėnesius ir paskui atseit išeina iš darbo "nes nuobodu". Niekas tuo netiki. Visiems aišku, kad jį atleidžia, nes Filas kartą į pusmetį įsidarbina į pardavimų skyrių. Ten kur su klientais benrauja telefonu ir bando įppiršti kokį nors labai brangų visai nereikalingą šūdą. Su jo komunikacija, empatija ir charizma - tik tarakonus nuodyti. Todėl jis vėl papildo bedarbių gretas ir toliau žiūri sportą.
Filas neturi draugų. Nei vieno. Nei pusės. Tai natūraliai kyla iš to, kad Filas nemėgsta žmonių ir niekas jam neįdomu. Filas niekada niekam nepadeda. Niekada nieko nepadaro kitų labui. Jis tiesiog užima vietą po saule, kviepuoja deguonį ir be jokios atgalinės naudos.
Gal jau pasakojau, kad Filas perka didelius maišus šaldytos vištienos filė ir paskui atitirpdinėja po 2. Padeda neuždengtus ant lėkštutės ir laiko pusę dienos. Vasarą, kai buvo gana karšta Krisas konspiratyviai, pašnibždomis pasikieičia mane "Ateik, ką parodysiu.". Ir rodo man Filo vištienos filė aplipdytus musių kiaušiniais. Labai bjaurus vaizdas. Mes abu patenkinti kikename. Į virtuvę ateina Džo. Mes jam parodome musių kiaušinius - visi trys suokalbiniškai kikename.
Vaikų darželis. Bet už tai gera.
Praeitą savaitę Krisas pasakoja. Žinai, Filas padeda savo vištienos filė neuždengtus atitirpti ant mikrobanės. Taip. Jaučiu, bus maloni širdžiai istorija. Tai va. Ateinu aš į kambarį ir žiūriu Styvas po stalu sėdi ir šypsosi. Žinai, kaip Styvas (katinas) kartais šypsosi? Aha. Pasirodo jis žaidžia su Filo vištiena! Nusivogė abu gabalus ir kariauja su jais - nagais užkabina, išmeta į orą ir gaudo... Ir? Na ką. Leidau katinui pasilinksminti, paskui atėmiau, nuploviau ir atgal padėjau.
Abu patenkinti kikename.
Džo kambario pažiūrėti atėjo 4 vyrukai. Nei vienas negrįžo. Ten net ne kambarys, o tik patalpėlė su langu. Sunkiai įsivaizduoju, kas galėtų susigundyti. Tik alternatyvaus gyvenimo būdo šalininkas su minimaliais materialiniais poreikiais. O tokių ne tiek jau ir daug.