Dažniausiai, jeigu žmogaus kiti nemėgsta - jis neieškos problemos savyje. O galvos, kad visi kiti per daug durni, kad suprastų jo dievišką protą ir talentą. Visi kiti tiesiog nesugeba įvertinti tokio grynuolio. Kur jau paprastiems mirtingiems - čia kaip beždžionę pasodinus prie fortepijono.
Toksai deimantinis individas tuoj tuoj žada laimėti Nobelio premiją, įrodyti savo genialumą, kad visi nusigraužtų iki alkūnių. Tuoj gaus. O jūs visi pavydėsit.
Tas pats su žmonių grupe ar visa tauta. Niekada nepagalvos - o ką mes darome ne taip? Paprasčiau nuspręst - aplinkui priešai, o mes ypatingi, dievo išrinkti, mes turime savo skirtingą kelią ir tuoj visi pasigailės, kad mūsų nemėgsta. Va, tuoj tuoj, pasigailės. Dar nepasigailėjo? Nieko, tuoj pas mus išauš šviesus rytojus, tuoj nužengs ant mūsų dangaus karalystė, o visi kiti bus sutrypti į mėšlą. Dar tik reikia truputį palaukti.