2010 m. kovo 17 d., trečiadienis

Alisa


Paziurejau placiai isreklamuota ir isgirta "Alisa stebuklu salyje", i kuria bilietus net reikia pirktis is anksto. As nei planavau, nei pirkau. Tiesiog taip likimas leme, kad gavau bilieta.
Alisos nuotykius as myliu nuo labai ankstyvos vaikystes. Net mano mylimiausio pliusinio suns vardas buvo Alisa. Uzaugau be perstojo klausydama ploksteliu su V. Vysockio sukurta muzikine pasaka, vartydama knyga su Liuiso Kerolo darytom fotografijom, laiskais ir piesiniais. Jei kas izvelgia manyje infantiliskuma - viskas per Alisa.

Taciau filmas manes nesuzavejo. Paziurejau viena akim. Tiek tematau. Taigi 3D efektais pasidziaugt man neduota. 2D vaizdas irgi grazus. Ypac patiko Dzonio Depo makiazas. Ryzikas ryzikui - draugas, brolis ir bendramintis. Labai mielas Cesyro katinas. Ir grybu miskas.
Bet siuzetas manes visiskai neitrauke. Be to Alisos tevas buvo Oksfordo dekanas, o ne prekybininkas ir ji turejo daug broliu ir seseru. Amerikonai kaip visada ne kiek nepasistenge rasydami dialogus. Ju manymu, jei daug lakstymo - tai viskas tvarkoj. Filmas turiningas. Ko dar noret?
Tai va. Ko gero as zanuda. Bet kuo toliau, tuo maziau mane domina masinio vartojimo filmai. Nemaciau ir nesiruosiu ziureti "Avataro". Geriau buciau nemacius ir sito "Alisos" pastatymo.