Ateina pavasaris. Kaip visada šlapiai ir purvinai. Bet kas mato purvą kai viduje ir danguje šviesu?
Būna naktų kai nesimiega. Kai už lango visas miestas. Kai kambary visas pasaulis. Kai nėra neramių minčių, kai yra svaigi ramybė. Bet miegas neateina... Gal, kad atsiminti tą naktį. Šalia nemiegantį žmogų. Miesto šviesas, blyškų rytą, karštį ir kvapą.
Ateina pavasaris, ateina nauja diena. Tik miegas neateina.
Išaušo.
Vilnius už lango pasveikino geriant arbatą. Kūnas apsnūdęs, pasiklydęs tarp dienos ir nakties. Mintys, emocijos prislopę. Tesiasi nakties nemiegas.
Per balas ir purvą skuba praeiviai, nerangiai slidinėdami ant patirpusio ledo. Bet kas nemiegojo tokią naktį nemato purvo. Ateina pavasaris.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą