Traukinyje Varsuva-Sestokai prie manes prisijunge pakeleivis is Latvijos. Jis vaziavo is Vokietijos namo. Statybininkas. Vaisino mane skaniom vokiskom bandelem, saldainiais ir linksmino kalbom apie sunku statybininku gyvenima. As jo niekuo nevaisinau, bet savo ruoztu linksminau pasakojimais is spalvingo princesiu gyvenimo.
Kai pokalbis paliete meno tema, mano pakeleivis isdeste savo svaria nuomuone:
Nesuprantu teatro. Va filmai tai gerai. O teatras tai nuobodu. Opera tai is vis. O pavyzdziui baletas. Na vaiksto mergos ant pirstu galu. Tai ka, uz tai dar pinigus reikia moketi?
Tiek jau to. Jo akys linksmos ir bandeles skanios. Tai nemusiau uz meno nevertinima. Nors ir man baletas ne itin grazu. Bet vis menas. O as juk mena myliu. Aistringai. Pasiseke jam.
Nors tokiu zmoniu toli ieskoti nereikia. Stai viena musu sportininke. Musu - tai Lietuvos. Pavardes neminesim. Ja per televizioriu net rodo. Va jaunime, imk pavyzdi. O jaunoji Lietuvos atzala isdeste savo poziuri i klasikine muzika:
Kai groja smuikais ir panasiai tai baisiai nuobodu. Nei dainuoja nieko. Melodijos nezinai. Ir taip ilgai dar groja. Nors va kai smuikai grojo ABBOS dainas, tai visai nieko. Melodijos bent jau pazistamos. O taip tai nuobodi ta klasikine muzika.
Jos irgi nemusiau. Nes vis del to ji lietuva atstovauja varzybose. (Be to stipresne.)
O dar sako menas priklauso liaudziai. Nei jis jai reikalingas, nei ka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą