2010 m. kovo 10 d., trečiadienis

Pasaka

Gyveno karta princas. Tikras Princas. Toje pilyje gyveno ir princese. Tikra Princese. Princas nemylejo Princeses. Jis nieko nemylejo. Net saves. (Na save gal ir mylejo, bet tai vadinasi kitaip). Del to jis buvo labai nervingas ir dirglus. Jis labai norejo zudyti zmones, o pagal savo painius paskaiciavimus butent kas ketvirta zmogu. Tokiu budu tikejosi atnesti zmonijai naudos. (Daug buvo tokiu zmonijos tobulintoju ir pries ji. Visi jie liudnai baige). Kai kuriuos zmones jis siule zudyti itin ziauriai, pvz. letai draskyti po gabaleli. Bet, deja (Princui), ir, aciu dievui, kas ketvirtam pilieciui labai pasiseke, nes toje salyje Princui nebuvo leista igyvendinti savo troskimu. Del to laikui begant jis tapo dar dirglesnis ir bjauresnis ir isliedavo savo apmauda ant Princeses. (Kaip zinia, neigyvendinti norai sukelia neurozes).
Princese buvo labai grazi ir gera, tik kramte nagus ir lengvai apsiverkdavo. Tokios jau tos princeses. Kai kurios gali verkti metu metais, kol ju kas nors nepabuciuoja. Koks nors Jonelis-Kvailelis, Jemelia su lydeka kibire, Aladinas su lempa po pazastim, siaip koks trecias brolis, pries tai nugalabijes nykstancios rusies slibina. Kai kuriom patikdavo uniformuoti vyrai - kareiviai, kaminkreciai. Buvo ir egzotikos megeju - buciuodavosi su kiauliaganiais. Bet mus Princese trosko, kad ja pabuciuotu ir apkabintu Princas.
Kodel ji sito norejo net pati gerai nesuprato. Nebuvo musu Princas nei grazus, nei tuo labiau geras. Pilna aplink buvo egzotisku kiauliaganiu, bei vienas kitas Jonas. Ogi ne, Princo ji uzsigeide. O Princas jos buciuot nenorejo. Matyt ji nebuvo gimus po miegancios grazuoles zvaigzde, ir Princas nebuciavo jos nei miegancios nei prabudusios.
Musiskis Princas is vis nekente svelnumu. Gal jeigu jam butu leista nusauti, pakarti ir sudraskyti po gabaliuka keleta kas ketvirtu pilieciu musu Princese butu sulaukus savo issvajoto apkabinimo ir pabuciavimo. Bet karalyste savo piliecius taupe kitiems tikslams ir zudyt Princui neleido.
Princese buvo atkakli, bet Princas dar labiau priesinosi. Net sukure psichologine teorija, kad apkabinimai tinka tik vaikams iki 6 metu. O musu Princese buvo siek tiek vyresne. Princese bande isgauti apkabinimus visais imanomais budais: svelnumu, jega ir netgi bandelemis. Princas surydavo kalns bandeliu, o ko nepajegdavo - mete i Princese ir i siena.
Viena diena Princese neistvere ir prisigerusi viskio soko girta ant stalo. Princas ta proga pavaizdavo izeista ir ateme is jos perlus ir netikra aifona. Tada Princese apsimove dzinsus, pasitaise karuna ir isvaziavo i kita pasaka.