Niekas

Gyveno karta Niekas Be Galvos. Jam paciam atrode, kad jis turi galva. Jis mate, maste, bendravo ir visaip kitaip isnaudojo savo galva (kurios neturejo). Is pradziu jis labai nusimindavo, kai aplinkiniai pasaipiai sakydavo "tu visai neturi galvos", bet paskui perskaite daug labai protingu knygu ir suprato, kad viskas siame pasaulyje yra salygiska. Cogito ergo sum (mastau, taigi gyvenu) nusprende Niekas ir nustojo sukti galva. O be to suk nesukes, jei jos nera.

Viena diena Niekas sedejo parke ant suoliuko ir trupino batona balandziams. Balandziai godziai ryjo batono trupinius, stumdesi savo apvalainom krutinem, kiek isgaledamo kovojo del buvio. Ar Niekas yra visiskas niekas, ar turi galva ar ne jiems ne kiek nerupejo. Savo mazu galvu demesi jie buvo sukoncentrave tik i trupinius.

Salia ant suoliuko atsisedo ori ponia su kudikiu vezimelyje. Ji buvo buvusi vyr. buhaltere ir labai tuo didziavosi. Taip pat ji labai didziavosi savo darbo stazu, auksiniais papuosalais, sodo nameliu, netgi savo kate, tik ne kudikiu vezimelyje. Mat ji bijojo buti palaikyta aukle. Todel visiems oriai, bet be pasididziavimo sakydavo "cia mano anukas". Gal ji prades juo didziuotis, jei jis taps teisininku, bet cia tik prielaida.Ta diena ji anuku nesididziavo, netgi gedijosi buti palaikyta kudikio aukle, todel tarsi tarp kitko tare:

- Cia mano anukas.

- Sveikinu. - atsake Niekas. banalu, bet ka cia bepridursi.

- Balandziai - tai skraidanzios ziurkes.- oriai tare vyr. buhaltere.

- Negali buti, - ramiai nusistebejo niekas. - ziurkes ya grauzikai, balandziai - pauksciai.

- Labai sumanu. - isizeide vyr. buhaltere, bet nieko gudriau nesugalvojus dar gresmingesniu balsu pakartojo: - balandziai - tai skraidancios ziurkes.

- Kodel? - nuosirdziai susidomejo tokiu ponios atkaklumu Niekas.

- Jie pernesa ligu sukelejus!

- Zmones irgi pernesa ligu sukelejus. Is to iseina, kad jus irgi ziurke.

- O tu esi niekas! - isizeide ponia.

- Tikrai taip. - sutiko niekas. ir neisizeide.

Ori ponia oriai pakilo. vyr. buhalteriai nedera sedeti salia visisko nieko. Nueidama ji isvaike balandzius. Jie nebuvo ziurkes, taigi mokejo skristi.

Niekas oriu moteru nemego. Oriu vyru irgi. Pats jis nebuvo orus, koks gali buti orumas, kai esi niekas.

Pro sali ejo du jaunuoliai su psichiskai nestabiliu sunimi ir gana didelem plikai skutstom galvom. Bet is visko buvo matyti, kad nors ju kaukolems netruksta kalcio, taciau turiniu jos nepasizymi. Niekas stebejo ju kaukoliu struktura ir maste apie pasaulio ivairove. Taciau jaunuoliams nepatiko buti Nieko stebejimu objektais ir tai sukele jiems inyrsi.

- Ko ziuri, i galva nori? - gresmingai susvokste jaunuoliai, o suo jiems pritare.

- Gal ir noreciau...- atsake niekas.

- Ka? Tau su galva negerai?

Neaisku kuo tai butu baigesi, bet pro sali praejo jaunos merginos su trumpais sijonaisir skardziu juoku. Tai atitrauke visa skustagalviu vaikinu demesi. Nes vienu metu jie galejo galvoti tik apie viena dalyka.

Niekas pakilo ir nuejo namo. Toliau mastyti apie galvas, ju turini ir paskirti.